Gyvenimas kupinas nenuspėjamų pokyčių. Kai kurie gali būti jaudinantys ir motyvuojantys, o kiti gali sukelti didesnį stresą, prastą sveikatą ir nerimą.
Stresas yra automatinė fizinė, psichinė ir emocinė reakcija į sudėtingus įvykius. Tai įprasta kiekvieno žmogaus, įskaitant vaikų, gyvenimo dalis.
COVID-19 pandemijos metu vaikai susidūrė su daugybe naujų ir potencialiai įtemptų situacijų. Kai kuriems pasikeitė mokyklos ir veiklos rutina, pasikeitė šeima dėl persikraustymo ar tėvų karjeros sutrikimo, taip pat susirūpinimas dėl savo sveikatos ar mylimo žmogaus netekties.
Vaikai, ypač paaugliai, greičiausiai neprašo savo tėvų padėti jiems valdyti stresą. Kartais jie net nepripažįsta, kad jaučia stresą.
Kaip globėjas, galite pastebėti, kad kažkas neveikia anksčiau, nei jie tai padarys. Padėdami savo vaikams valdyti stresą, galite gyventi labiau subalansuotą ir sveikesnį gyvenimą.
Vaikų streso požymiai
Vaikai nėra miniatiūriniai suaugusieji ir jie gali išreikšti stresą skirtingais būdais, nei galite tikėtis.
Štai keli ženklai, rodantys, kad jūsų vaikai gali patirti stresą arba jiems gali prireikti papildomos paramos:
- Emociniai protrūkiai arba padidėjęs dirglumas
Stresas sukelia stipresnius pykčio ir dirglumo jausmus. Jūsų vaikai gali patirti emocinių protrūkių, kurie neatitinka jų ankstesnio elgesio ar esamos situacijos.
- Sunku miegoti
Atrodo, kad rūpesčiai ir baimės išlenda prieš miegą. Stresą patiriantiems vaikams gali būti sunku užmigti ar užmigti arba pradėti sapnuoti košmarus.
- Atsitraukimas nuo kitų
Stresą patiriantys vaikai gali norėti daugiau laiko praleisti vieni ir nebendrauti su draugais ar šeima.
- Kovoja su mokykla
Reikšmingi pokyčiai jūsų vaikų mokykloje gali būti streso požymis. Dėl streso vaikams sunkiau susikaupti mokyklos dieną arba atliekant namų darbus. Emociniai protrūkiai ir pyktis mokykloje gali sukelti problemų su draugais ir klasės draugais.
- Dažni galvos ar pilvo skausmai
Kai vaikai patiria stresą ar nerimą, jų organizmas į kraują išskiria hormoną kortizolį. Tai gali sukelti pilvo spazmus ir galvos skausmą.
- Padidėjęs pasipriešinimas
Vaikai, patiriantys stresą, gali jaustis pikti ar priblokšti. Jie ieško būdų, kaip išeiti iš situacijos, dėl kurios jie jaučiasi nepatogiai. Tai gali sukelti iššaukiamą ir užsispyrusį elgesį.
Atminkite, kad vaikų streso požymiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, asmenybės ir įveikos įgūdžių. Svarbiausia yra stebėti, ar nepasikeitė drastiški ar staigūs ankstesnio jūsų vaikų elgesio pokyčiai.
Valdydamas nepaklusnumą
Paprastai vaikai neturi daug galios ar kontrolės savo gyvenime. Jiems pasakoma, kada valgyti, kada miegoti, kaip elgtis, ką dera dėvėti, ką sakyti ir ko išmokti. Sąrašas tęsiasi. Vaikai žino, kaip išgauti reakciją ir manipuliuoti tėvais. Ir kartais pasakyti „ne“ yra vienintelė kontrolė, kurią jie jaučia tą dieną turintys.
Kartais jų netinkamas elgesys turi tikslą, pavyzdžiui, pritraukti dėmesį arba gauti tai, ko nori. Kitais atvejais jie gali tiesiog dirbti autopilotu, nes yra išsekę ir jų smegenys tiesiog nebegali reguliuoti savo emocijų ar veiksmų. Per dieną jie patiria įvairių patirčių, apie kurias tėvai gali net nežinoti.
Jų smegenys neišsivysto iki maždaug 25 metų ir jie gali tiesiog nežinoti, kaip apdoroti dienos patirtį. Dėl šios priežasties vaikų gebėjimas reaguoti santykiškai skiriasi nuo suaugusiųjų ir jie linkę reaguoti emociškai ir impulsyviai.
Kaip tėvas ar globėjas gali jaustis išsekęs, kai jūsų vaikai elgiasi iššaukiančiai.
Štai keli patarimai, kaip valdyti iššaukiamą vaikų elgesį:
- Nustatyti lūkesčius.
Vaikai klesti dėl rutinos ir kelia lūkesčius. Pateikite elgesio, kurį toleruosite ir netoleruosite, pavyzdžius. Taisydami vaikus, pasakykite jiems, ką norite, kad jie darytų, o ne ko nedarytų. Pavyzdžiui, užuot sakę: „Nustok kramtyti atvira burna“, pabandykite pasakyti: „Prašom kramtyti užsimerkę“.
- Veik, nereaguok.
Kai vaikai elgiasi iššaukiančiai, instinktas reaguoti yra žmogiškas. Emocijų išraiška taip pat yra žmogiška. Giliai įkvėpkite ir ramiai koreguokite elgesį. Neatspindi jų pykčio lygio. Išlaikykite ramybę ir nustatykite aiškius lūkesčius. Išlaikyti nuoseklumą. Pavyzdžiui, nesakyk kažkam „taip“ vien todėl, kad nori, kad toks elgesys baigtųsi. Verčiau patvirtinkite jų emocijas ir vykdykite savo lūkesčius. Priminkite sau, kad jūsų vaikai yra įspūdingi, o jūsų žodžiai yra svarbūs. Jie turi žinoti, kad gerai reikšti savo emocijas pagarbiai.
- Pasirinkite savo kovas.
Jei jų elgesys tiesiog erzina, bet nėra pavojingas ar neteisėtas, pabandykite į tai nekreipti dėmesio. Kai jie daro ką nors teigiamo, papildykite juos. Kartais vaikai tiesiog nori reakcijos, todėl stenkitės reaguoti į teigiamą elgesį, o ne į neigiamą.
- Sutelkite dėmesį tik į du ar tris veiksmus.
Vaikai gali jaustis priblokšti arba neadekvatūs, jei bandysite ištaisyti kiekvieną susirūpinimą keliantį elgesį. Tikslingas požiūris padės pasiekti geresnių ir greitesnių rezultatų gerinant elgesį.
Susidoroti su stresu
Nors viso streso pašalinti nepavyks, galite užkirsti kelią pertekliniam stresui paveikti jūsų vaikų gyvenimą:
- Rutinos nustatymas ir laikymasis
Vienu metu vykstant daugybei pokyčių, vaikai turi turėti galimybę pasikliauti tuo, kas didžiąją laiko dalį bus vienoda. Štai kodėl rutina yra tokia svarbi. Jei jūsų šeima anksčiau nebuvo orientuota į rutiną, dabar tinkamas metas įgyvendinti kasdienes rutinas, kad būtų suteikta struktūra ir palaikymas. Galite pradėti naują įprotį prieš miegą arba stengtis vakarieniauti kartu keletą vakarų per savaitę, kad jūsų vaikai namuose būtų nuoseklūs.
- Rasti laiko pasikalbėti
Vaikams paprastai sunku pradėti sunkų ar nepatogų pokalbį. Raskite laiko pasikalbėti su vaikais, kai ką nors darote kartu. Tai gali būti tada, kai gaminate maistą. Pakvieskite juos prisijungti prie jūsų virtuvėje. Raskite laiko prisėsti prie stalo ir kartu pavalgyti. Jei kur nors važiuojate, tai taip pat geras laikas. Vaikai linkę daugiau dalintis, kai jiems nereikia žiūrėti tiesiai į tave ar jausti spaudimą kalbėti apie savo jausmus ar išgyvenimus.
- Skatinimas grįžti prie ankstesnės veiklos
Pandemijos metu daugelis vaikų veiklos buvo atidėtos arba atšauktos. Ilgą laiką praleidę mažai socialinių kontaktų, kai kurie vaikai nerimauja dėl grįžimo prie anksčiau patikusios veiklos. Atsižvelgdami į jūsų vietines sveikatos rekomendacijas, paskatinkite savo vaikus vėl išbandyti naują ar ankstesnę mėgstamą veiklą ar sportą. Jei jūsų vaikai priešinasi, nustatykite laiko juostą, kad iš naujo įvertintumėte savo jausmus. Pavyzdžiui, prieš priimdami galutinį sprendimą paprašykite savo vaikų dvi savaites išbandyti šią veiklą. Jiems tai naudinga, o kai vėl pradės, dauguma pamatys, kad jiems tai patiks.
- Leidžiantis rinktis
Vaikai turi nedaug pasirinkimų. Jei reikia, leiskite jiems pasirinkti. Tai gali apimti tai, ką valgyti vakarienei, ką žiūrėti per televizorių, kokį žaidimą žaisti ir pan.
- Ieškoti humoro kasdieniame gyvenime
Geras juokas ne tik pagerina nuotaiką, bet ir suaktyvina bei sumažina organizmo reakciją į stresą. Raskite būdų juoktis su vaikais žiūrėdami komedijas, skaitydami komiksus ar anekdotus, žaisdami žaidimus ir padėdami vieni kitiems rasti humoro kasdieniame gyvenime.
- Žaisti kaip šeima
Būkite fiziškai aktyvūs su savo vaikais ir raskite būdų žaisti kaip šeima. Įjunkite muziką ir šokite virtuvėje, po vakarienės eikite pasivažinėti dviračiu arba žaiskite žaidimus su šeima. Ši veikla gali sumažinti streso poveikį jums ir jūsų vaikams.
- Sveikos mitybos ir miego įpročių skatinimas
Pavargę ar alkani vaikai retai būna laimingi. Įsitikinkite, kad jūsų vaikų racione yra vaisių ir daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų, kad jie būtų sotūs ir susikaupę. Miego trūkumas gali sukelti perdėtą reakciją arba emocinių protrūkių, todėl sekite…
