Viena iš nuolatinių mano tinklaraščio temų yra impulsyvumas. Išeikvojus valios jėgą galime tapti impulsyvesniais, o pagrindinių vertybių patvirtinimas, geros nuotaikos ar gliukozės vartojimas gali sumažinti šį poveikį. Šio įrašo tema patenka į impulsyvaus elgesio numatymą. Kai jaučiamės impulsyvesni, dažniausiai dirbame autopilotu, todėl geras būdas nuspėti elgesį tokioje situacijoje yra kažkas, kas paliečia tą automatiškumo būseną. Vienas iš tokių dalykų yra vadinamasis „numanomas“ požiūris, kuris yra labiau automatinis, asociatyvus požiūris. Šiame įraše aprašysiu numanomo požiūrio sąvoką, kaip jis matuojamas ir kodėl numanomos nuostatos taip gerai tinka impulsyviam elgesiui nuspėti. Perskaičius tai siūlau apsilankyti Project Implicit adresu https://implicit.harvard.edu/implicit/, kad galėtumėte atrasti kai kuriuos numanomus požiūrius ir sužinoti apie save ką nors, ko galbūt net neatspėjote!
Netiesioginis požiūris apibrėžiamas kaip atmintis, kuri yra jungiamoji grandis tarp objekto (pvz., produkto) ir jausmų ar minčių apie objektą. Pavyzdžiui, galime maloniai prisiminti popietę parke, kai atsitiktinai panaudojome kokį nors produktą. Malonūs jausmai, susiję su parko atmintimi, gali nugrimzti į gaminį, todėl su juo susiformuojame palankios asociacijos. Šios asociacijos gali būti automatiškai suaktyvintos, kai vėliau susidūrėme su produktu, o tai paskatino savotišką palankią žarnyno reakciją į jį. Šie požiūriai vadinami numanomais, nes jie iš tikrųjų nėra atvirai išreikšti, kaip požiūriai, apie kuriuos dažnai pranešame apklausose.
Norint tiksliai išnaudoti asociatyvų numanomų požiūrių pobūdį, jie matuojami kitaip nei požiūriai, kuriuos pateikiame apklausose (vadinami „aiškiais“ požiūriais). Tai yra, numanomas požiūris paprastai matuojamas reakcijos laiku. Pavyzdžiui, jei mes greičiau reaguojame į mintį, kad produktas yra geras, nei į mintį, kad jis yra blogas, tai reiškia, kad mes turime palankesnį numanomą požiūrį į tą produktą. Ir atvirkščiai, jei greičiau reaguojame į mintį, kad koks nors produktas yra blogas, nei į mintį, kad jis geras, tai reiškia, kad turime nepalankų numanomą požiūrį į tą produktą. Šio matavimo metodo idėja yra ta, kad susiduriame su asociacijomis, kurias jau manome, jas mūsų protui lengviau apdoroti, todėl galime greičiau reaguoti. Tada mūsų reakcijos laikas naudojamas numanomiems požiūriams numanyti.
Vienas iš pagrindinių psichologijos tikslų yra nuspėti elgesį. Elgesys dažnai nuspėjamas pagal nuostatas, tačiau ne visos nuostatos sukuriamos vienodai. Aiškūs požiūriai yra labiau kontroliuojami ir labiau apgalvoti, todėl jie geriau nuspėja elgesį, kuriam būdingos tos savybės. Tačiau numanomi požiūriai yra mažiau kontroliuojami ir emocingesni bei geriau nuspėja elgesį, kuriam būdingos tokios savybės, kaip impulsyvus elgesys. Iš tiesų, tyrimai parodė, kai asmenys jaučiasi impulsyvesni, pavyzdžiui, išeikvoję valios jėgą, numanomos nuostatos dažniausiai nuspėja jų elgesį. Savo tyrime pastebėjau, kad po to, kai žmonės išnaudojo valios jėgą, jie nusipirko produktus, kuriems netiesiogiai patiko, o ne tuos, kuriems aiškiai pirmenybę teikia. Mano nuomone, tai, kad numanomi požiūriai numatė elgsenos aiškų požiūrį, yra labai gera priežastis tirti numanomus požiūrius, nes tai padidina mūsų bendrą supratimą apie nuostatas ir jų prognozuojamą elgesį. Jei galime numatyti elgesį, jį lengviau kontroliuoti, o tai, pavyzdžiui, impulsyvus pirkimas reiškia elgesį, susijusį su skolomis, žema savigarba ir neigiamomis emocijomis.
