Esame tingūs, jei galime atlikti kokią nors veiklą, kurią turėtume atlikti, bet nesame linkę to daryti dėl pastangų. Vietoj to, liekame nedarbingi, atliekame veiklą atsainiai arba užsiimame kita mažiau įtempta ar nuobodžia veikla. Trumpai tariant, esame tingūs, jei mūsų motyvacija negailėti pastangų yra pranašesnė už mūsų motyvaciją daryti teisingą, geriausią ar tikėtiną dalyką.
Tinginystės sinonimai apima tingumą ir tingumą. Indolence kilęs iš lotynų kalbos indolentijareiškiantis „be skausmo“ arba „nepriimant problemų“.
Tinginys turi daugiau moralinių ir dvasinių atspalvių nei tinginystė ar lėkštumas. Krikščioniškoje tradicijoje tinginystė yra viena iš septynių mirtinų nuodėmių, nes ji kenkia visuomenei ir Dievo planui bei kviečia į visas nuodėmes. Biblija kovoja prieš tinginystę, ypač Mokytojo knygoje: „Dėl tinginystės pastatas genda, o nuo rankų tinginystės griūva namai. Puota juokaujama, vynas linksmina, bet pinigai viską atsako. “
Tinginystės, lėkštumo ar tinginystės nereikėtų painioti su atidėliojimu. Atidėlioti – iš lotynų k crasreiškiantis „rytoj“ – tai atidėti vieną užduotį kitai ar kitoms, kurios laikomos lengvesnėmis ar malonesnėmis, bet paprastai ne tokios svarbios ar skubios.
Atidėti užduotį konstruktyviais ar strateginiais tikslais nereiškia vilkinimo. Kad atidėjimas prilygtų vilkinimui, jis turi reikšti prastą arba neveiksmingą planavimą ir sukelti didesnes bendras išlaidas vilkintojui; pavyzdžiui, streso, kaltės jausmo, prarasto produktyvumo ar prarastų galimybių pavidalu. Viena yra atidėti mokesčių deklaraciją, kol bus surašyti visi skaičiai, bet visai kas kita – atidėti, kad tai sujauks mūsų atostogų planus ir užtrauktų baudą.
Tiek tinginiams, tiek atidėliojantiems trūksta motyvacijos, tačiau, skirtingai nei tinginiai, atidėliotojas siekia ir ketina atlikti svarstomą užduotį, be to, galiausiai ją įvykdo, nors ir brangiau jam pačiam.
Neel Burton yra autorius Dangus ir pragaras: emocijų psichologija.
