Kodėl spalvų ir emocijų sąsajos gali būti universalios

Kalboje lengvai susiejame spalvas ir emocijas. anglakalbiai matau raudoną, jaustis mėlynaiarba yra Žaliuoja iš pavydo, tai reiškia, kad jie yra atitinkamai pikti, liūdni arba pavydūs. prancūzakalbiai voient rouge (matau raudoną), ont une peur blue (turėti mėlyną baimę) arba ont un rire jaune (juokiasi geltonai), tai reiškia, kad jie yra pikti, labai sunerimę arba priverstinai melagingai juokiasi. vokiškai kalbantys sehen puvinys (matau raudoną), sind blau (yra mėlynos spalvos), arba werden gelb vor Neid (iš pavydo pagelsta), tai reiškia, kad jie yra pikti, girti arba pavydūs. Kaip matote, kai kurios iš šių spalvų metaforų kartojasi įvairiose kalbose, o kitos skiriasi. Kai kuriomis kalbomis skirtingos spalvos gali būti ne tik susijusios su skirtingomis emocijomis, bet ir signalizuoti skirtingą tos pačios emocijos intensyvumą. Lietuvių kalboje pykčio laipsnis užkoduojamas per spalvas – lietuviškai kalbantiesiems vis labiau pasipiktinus, apibūdinimai iš pykčio baltumo pereina į raudoną, į mėlyną ir galiausiai į juodą (ty. pabalę, paraudę, pamėlęarba pajuodę iš pykčio).

Kuo ilgiau atliekame afektinės spalvų psichologijos studijas, tuo dažniau sulaukiame klausimų, ar tokios afektinės spalvų metaforos yra susijusios su spalvų ir emocijų asociacijomis, ar yra jų ištakos. Todėl nusprendėme toliau nagrinėti šį klausimą. Be to, galite patikrinti, ar spalvų ir emocijų asociacijos jūsų kalba ir jūsų šalyje atitinka spalvingus posakius.

Tarptautinės spalvų ir emocijų asociacijos tyrimas

Norėdami sužinoti apie spalvų ir emocijų asociacijas, vykdome plataus masto ir bendradarbiaujantį Tarptautinės spalvų ir emocijų asociacijos tyrimą (Mohr ir kt., 2018). Paspaudę nuorodą, tikimės, rasite apklausos vertimą į savo gimtąją kalbą.

Apklausoje dalyviai mato 12 spalvų terminų (1 lentelė) ir turi pasirinkti vieną, kelis arba nė vieno iš 20 emocijų terminų, išdėstytų rato pavidalu (žr. 1 pav.). Emocijų terminai visada rodomi toje pačioje vietoje. Tikriausiai jau pastebėjote kai kuriuos jų išdėstymo dėsningumus. Mes paaiškinsime juos visus, kai kurie yra akivaizdesni nei kiti. Tyrimuose kalbame apie afektines dimensijas. Pirmasis yra valentingumas, nuo pačių teigiamiausių iki neigiamiausių emocijų. Ant vairo matote, kad panašios emocijos yra išdėstytos viena šalia kitos, 10 teigiamų emocijų yra dešinėje ir 10 neigiamų kairėje.

Kitas matmuo yra emocinė galia, o ant rato – 10 įgalinančių emocijų yra viršutinėje pusėje, o 10 atleidžiančių ir imobilizuojančių emocijų – apatinėje. Galiausiai taip pat yra susijaudinimas. Ant vairo yra 10 emocijų, kurios suaktyvina (pvz., baimė, linksmybės), o 10 kitų ramina (pvz., liūdesys, pasitenkinimas). Kadangi ratas turi tik du matmenis (kairė-dešinė ir aukštyn-žemyn), šios emocijos pasklinda aplink ratą (Scherer ir kt., 2013).

Ką iki šiol mums pasakė apklausa?

Viename iš pirmųjų publikacijų paskelbėme rezultatus iš 30 šalių ir daugiau nei 4500 dalyvių (Jonauskaitė ir kt., 2020). Šios šalys buvo visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Studijavome daugelį Europos šalių, taip pat JAV, Naująją Zelandiją, Egiptą, Nigeriją, Azerbaidžaną, Kiniją ir kt. Apskaičiavome emocijų, parinktų kiekvienoje šalyje, proporciją ir vidutinį jų intensyvumą.

Štai keletas pagrindinių rezultatų.

Pirmas, visiems dalyviams buvo gana lengva susieti spalvas ir emocijas. Tai ypač pasakytina apie tokias spalvas kaip raudona, juoda arba geltona. Kitos spalvos, pavyzdžiui, ruda ir violetinė, susilaukė mažiau asociacijų. Patikrinkite 1 lentelę, jei norite sužinoti, kurios spalvos dera su kokiomis emocijomis. Mes nustatėme, kad spalvų ir emocijų asociacijos buvo ne „vienas su vienu“, o „daugelis su daugeliu“. Dalyviai spalvai pasirinko ne vieną emociją, o dažnai pasirinkdavo kelias emocijas. Savo ruožtu skirtingos spalvos buvo susietos su ta pačia emocija, pavyzdžiui, su malonumu, kuris buvo susijęs su raudona, bet taip pat su geltona, oranžine, rožine, violetine ir turkio spalva (taip pat žiūrėkite 1 paveikslą).

Taip pat galite pamatyti, kad dauguma spalvų buvo susijusios su teigiamomis emocijomis. Tik ruda, pilka ir juoda – tai yra tamsesnės spalvos – buvo susijusios su neigiamomis emocijomis. Raudona buvo labiausiai prieštaringa spalva valentingumo požiūriu. Kai kuriems tai buvo labai teigiama spalva – aistros, meilės ir troškimo spalva. Kitiems tai buvo neigiama spalva – pavojaus, pykčio ir neapykantos spalva. Net kitiems tai buvo teigiama ir neigiama. Visas šias emocijas ir idėjas sieja tai, kad raudona spalva suteikia galių, aktyvina ir stiprina.

Antra, radome keletą kultūrinių skirtumų. Kitaip tariant, daugelis spalvų ir emocijų asociacijų atrodė universalios. Dauguma dalyvių sutiko, kad rožinė spalva asocijuojasi su meile ir malonumu, geltona – su džiaugsmu ir linksmybėmis, arba kad juoda buvo pati liūdniausia spalva. Jei pažvelgsite į 2 lentelę, pamatysite, kad visos spalvos, išskyrus violetinę, buvo labai suderintos tarp šalių.

Trečias, jei jus domina kultūriniai skirtumai, radome ir ypatumų. Pavyzdžiui, be visuotinių meilės ir pykčio asociacijų su raudona spalva, Kinijos dalyviai taip pat siejo džiaugsmą ir linksmybes, o Nigerijos dalyviai baimę papildomai siejo su raudona spalva. Kitas pavyzdys – violetinės spalvos ir liūdesio asociacija, kurią pasirinko tik Graikijos dalyviai. Kitiems violetinė paprastai buvo teigiama spalva ir labai mažai sutaria dėl tikslių emocijų, susijusių su violetine (tai parodyta 2 lentelėje). Galime pasakyti, kad violetinė buvo labiausiai prieštaringa spalva!

Ketvirta, dalyviai, kurių kalbos buvo panašesnės viena į kitą, taip pat turėjo daugiau panašių asociacijų. Kad padarytume šią išvadą, įvertinome dviejų kalbų kalbinio panašumo laipsnį, kuris parodo, kiek jos yra susijusios ar nesusijusios. Galbūt manote, kad ispanų ir italų kalbos yra gana panašios, ir tai tiesa, nes abi šios kalbos priklauso indoeuropiečių šeimai ir šioje šeimoje jos priklauso tai pačiai romanų kalbų grupei. Kitos Europos kalbos, pavyzdžiui, anglų ar rusų, yra panašios į ispanų ir italų kalbas, nes visos jos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, tačiau jų panašumo balai būtų mažesni nei ispanų ir italų, nes anglų ir rusų kalbos nepriklauso romanų kalbai. grupė. Anglų kalba yra germanų, o rusų – slavų kalba. Tada kalbų iš skirtingų kalbų šeimų, pvz., anglų ir kinų, panašumo balai būtų žemiausi. Jei norite įsigilinti į šių skirtumų detales, panašumo įvertinimo metodiką galite rasti Jägerio (2018) straipsnyje.

Penkta, dalyviai, gyvenę geografiškai arčiau, spalvas ir emocijas taip pat siejo panašiau. Norėdami gauti šią išvadą, atsižvelgėme į geografinius atstumus tarp dviejų šalių kilometrais. Norėdami pateikti konkretų pavyzdį, kaip geografiniai atstumai veikia spalvų ir emocijų asociacijas, remiamės kitu leidiniu apie geltonos spalvos ir džiaugsmo ryšį (Jonauskaitė ir kt., 2019; apie tyrimą taip pat skaitykite čia). Mes nustatėme, kad daugelis dalyvių, gyvenusių šaltesnėse ir lietingesnėse šalyse, manė, kad geltona yra džiaugsminga spalva, tačiau šis džiaugsmas mažėjo mažėjant atstumui iki pusiaujo. Kuo arčiau pusiaujo dalyviai gyveno, tuo rečiau jie sakydavo, kad geltona spalva asocijuojasi su džiaugsmu. Tiesą sakant, geltona spalva labiausiai džiugino suomius, islandus ir Naujosios Zelandijos gyventojus, o egiptiečiai šiai asociacijai visiškai nepritarė. Šie skirtumai greičiausiai atsiranda dėl skirtingų asociacijų su geltona spalva. Nors šiltose ir sausose šalyse, tokiose kaip Egiptas ar Saudo Arabija, geltona gali priminti šilumą ir sausrą, tokiose šalyse kaip Bangladešas ar Kolumbija geltona vėl yra džiaugsmo spalva, nes šiose šalyse ne tik šilta, bet ir drėgna.

Kas toliau?

Iki 2022 m. pradžios dar labiau išplėtėme duomenų rinkimą…