Kas yra vaizduotė | Psichologija šiandien

sveikata

„Vaizduotė“ – vienas iš tų žodžių, kurie mus įkvepia. Tai mums primena žaidžiančius vaikus ir Einšteiną, teigiantį, kad tai svarbiau nei žinios. Šis žodis vartojamas įvairiais būdais, tačiau dažniausiai žmonės reiškia vieną iš dviejų dalykų.

Pirma, žmonės vartoja šį žodį, kalbėdami apie kūrybiškumą apskritai – sakydami, kad kažkas turi puikią vaizduotę arba jos visai neturi.

Antra, žmonės šį žodį vartoja norėdami nurodyti tam tikrus psichikos vaizdus – arba įsivaizduodami ką nors savo galvoje, pavyzdžiui, kaip atrodė jūsų vaikystės miegamasis, arba išgirsdami galvoje dainą, norėdami prisiminti dainų tekstus.

Mane domina abiejų rūšių vaizduotė ir mano įrašai tai atspindės.

Tikėtina, kad vaizduotė yra unikalus žmogaus sugebėjimas. Iš esmės tai leidžia mums tyrinėti idėjas apie dalykus, kurių nėra mūsų dabartinėje aplinkoje arba galbūt net nėra realūs. Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti prieš dieną matytą kavos puodelį arba įsivaizduoti ateivių erdvėlaivį, atvykusį į žemės orbitą. Svarbiausia, kad tai, kas įsivaizduojama, būtų sukurta iš vidaus, o ne suvokiama remiantis įvestimi iš išorės.

Suvokimo metu žmogus ima informaciją iš išorinio pasaulio, pavyzdžiui, šviesos ar garso bangų, ir randa joje prasmę, pasitelkdamas atmintį ir suvokimo procesus. Vaizduotėje tai veikia atvirkščiai. Vaizdai kuriami iš atminties.

Tai turbūt aiškiausia sapnuojant, kai mūsų protas sumaišo visą virtualią realybę, kurią galime patirti miegodami. Tačiau vaizduotė naudojama įvairiuose pažinimo procesuose, įskaitant planavimą, hipotetinius samprotavimus, praeities ar ateities dalykų vaizdavimą, kalbos supratimą ir, žinoma, projektuojant ir kūrybiškai inžinerijos bei meno srityse.

Neakivaizdu, kad šį svarbų, patrauklų reiškinį galima ištirti moksliškai. Nors mes negalime nuskaityti vaizdų tiesiai iš žmonių smegenų (kol kas), vis dar yra mokslinių priemonių išsiaiškinti, kas dedasi kieno nors galvoje. Ir apie tai yra mano tinklaraščio įrašai.

Tai jūsų galimybė sužinoti apie vaizduotę tiek iš mokslinės, tiek iš meninės perspektyvos: kaip ji veikia, kokios jos ribos, taip pat kaip galite panaudoti savo vaizduotę, kad būtumėte kūrybiškesni ir laimingesni. Aš papasakosiu apie kitų žmonių tyrimus, taip pat apie tyrimus, atliktus savo vaizduotės mokslo laboratorijoje.

Parašykite komentarą