Kaip labiau įsigilinti

Paprastai savistaba apima žvilgsnį į vidų, siekiant suprasti save. Tai neapima žvilgsnio į išorę. Pavyzdžiui, mes galime sužinoti apie savo vidines būsenas prašydami kitų žmonių mums pateikti atsiliepimų arba žiūrėdami į veidrodį ir matydami mūsų veido išraiškas, tačiau tai nelaikoma savistabos formomis (Schwitzgebel, 2012).

Kadangi psichologija yra susijusi su protu, savistaba vaidina svarbų vaidmenį psichinėje sveikatai. Pavyzdžiui, jei negalime atpažinti savo emocijų, kaip turėtume jas suprasti ar valdyti? Arba, jei negalime pastebėti minčių, kurios sukelia neigiamas emocijas, kaip pakeisti šias mintis, kad sukurtume laimingesnį protą? Per savistabą galime įgyti žinių apie savo vidinį veikimą. Šios žinios gali padėti mums pagerinti savo gyvenimą.

Kodėl mes norėtume būti labiau įsigilinę?

Mokslininkai teigia, kad daugelis valstybių mums prieinamos per savistabą. Šios būsenos apima nuostatas, įsitikinimus, troškimus, vertinimus, ketinimus, emocijas ir jutiminius išgyvenimus (Schwitzgebel, 2012). Kita vertus, manoma, kad mūsų asmenybės bruožai nepasiekiami per savistabą, daugiausia todėl, kad mums dažnai sunku tiksliai žinoti, kokie yra mūsų bruožai.

Kadangi mes visi patiriame šias būsenas, savistaba yra mums visiems prieinamas įrankis. Praktikuodami ir stengdamiesi galime pagerinti savo gebėjimą žiūrėti į save, geriau suprasti save ir panaudoti šias žinias kurdami gyvenimą, kurio trokštame. Taigi, kaip įgyti (arba pagerinti) gebėjimą žvelgti į vidų?

Kaip labiau įsigilinti

Norėdami pagerinti savistabą, turime rasti būdų, kaip padaryti informaciją mūsų mintyse prieinamesnę – turime ją nukreipti į sąmonę (Vermersch, 1999). Taigi, pakalbėkime apie tai, kaip tai padaryti.

Savikontrolė

Viena iš introspekcijos teorijų yra ta, kad tai yra savęs stebėjimas – tai paprastas nuskaitymo procesas, kuris apima tiesiog pastebėjimą, kas vyksta mūsų galvose (Schwitzgebel, 2012). Jei tai tiesa, tai pareikalautų palyginti nedaug pastangų ir greičiausiai tai padėtų psichologinės priemonės, tokios kaip sąmoninga meditacija.

Sąmoningumas yra technika, kuri tiesiog apima stebėjimą be sprendimo. Mintys, emocijos ir kita informacija sklinda per jūsų protą ir jūs tiesiog pastebite. Taip pat galite įsivaizduoti, kad šios mintys sklando kaip debesys danguje. Ramindami savo protą leidžiate sau stebėti, mokytis ir gauti įžvalgų apie savo vidinį veikimą.

Kelių procesų savęs aptikimas

Introspekcija gali būti vertinama kaip savęs aptikimo rūšis, kuriai naudojami keli procesai. Šiuo požiūriu mes atkreipiame dėmesį į savo vidines būsenas ir procesus. Tada mes formuojame sprendimus apie juos (Schwitzgebel, 2012). Šia prasme introspekcija yra procesas, kurio metu mūsų aktyvus protas gali stebėti arba sąveikauti su informacija. Pvz., Sakykime, aš apžvelgiu save ir pastebiu, kad aš labai nerimauju prieš pasakydamas kalbą. Galiu nuspręsti, kad tai yra blogai, ir staiga mano nerimas pradeda didėti. Introspekcija tiesiog pakeitė mano vidinę būseną.

Iš tiesų, tyrimai rodo, kad dėmesys mūsų neigiamoms emocijoms ir mintims jas sustiprina. Taigi, žvelgdami į vidų, turime būti atsargūs. Būkite atsargūs ir pastebėkite, kaip reaguojate į tai, ką išmokote. Sąmoningas požiūris, kuris nėra vertinamas, iš tiesų gali būti saugiausias savęs atradimo kelias.

Užduokite sau klausimus

Atminkite, kad savistaba gali būti naudojama siekiant geriau suprasti mūsų požiūrį, įsitikinimus, troškimus, vertinimus, ketinimus, emocijas ir juslinę patirtį. Taigi ką tiksliai mes darome? Vienas dalykas, kurį galime padaryti, yra užduoti sau tokius klausimus, kaip toliau pateikiami:

• Kas aš esu?
• Kuo aš noriu būti?
• Ko aš iš tikrųjų noriu gyvenime?
• Kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi apie save?
• Kokie mano įsitikinimai?
• Ką aš vertinu?
• Kas man svarbiausia?
• Koks man tinkamas kitas žingsnis?

Uždavus kiekvieną klausimą, tiesiog atsisėsk su klausimu ir stenkis be sprendimo pastebėti, kokios mintys ateina į galvą. Jei tai jums naudinga, galbūt norėsite gauti žurnalą, kuriame galėtumėte užsirašyti ir užrašyti savo mintis.

Ar yra savistabos trūkumas?

Kruopščiai atliekama savistaba gali padėti mums sužinoti apie save. Tačiau turime būti atsargūs, kad gerai apgalvota savistaba nevirstų atrajojimu. Atrajojimas – tai vieta, kur mes vėl ir vėl apverčiame mintis savo galvose, ir toliau galvojame apie tai, ką pasakėme – ar ką nors padarėme, ar net apie tai, kas esame – siekdami išspręsti problemą, kurios neįmanoma išspręsti.

Jei pastebėjote, kad savistaba verčia jausti nerimą arba įstringa mintyse, ženkite žingsnį atgal ir pabandykite leisti mintims ateiti ir išeiti kaip debesims danguje ar lapams upėje. Be to, būkite atsargūs ir nesmerkite savęs ar savo atradimų.

Trumpai tariant

Introspekcija yra vertinga priemonė, galinti padėti mums įsigilinti. Turėdami šią informaciją, tikimės, galime pakeisti savo mintis, emocijas ir elgesį taip, kad padėtų mums didinti laimę ir gerovę.

Adaptuota pagal Berkeley gerovės instituto paskelbtą straipsnį.