Mūsų kasdienė rutina (valymas, gyvenimas, bendravimas, ėjimas į darbą, reikalų tvarkymas ar tiesiog ramus sėdėjimas) paprastai nėra vertinamas, nes joje trūksta staigmenų ar ypatingų įvykių naujumo. Bet jie be galo svarbūs mūsų laimei. Toliau aprašomos įvairios strategijos, kaip praturtinti mūsų estetinę patirtį atliekant kasdienes rutinas (Yuriko, 2017). Pakartotinai praktikuodami galime ugdyti estetinį jautrumą kasdieniams daiktams ir veiklai.
1. Sujaukite savo kasdienybę. Vakarėliai, atostogos, verslo kelionės – išskirtinės progos. Jie laikomi teigiamomis kasdienybės alternatyvomis. Pavyzdžiui, galime pakviesti draugus prisijungti, įjungti muziką ir atidaryti vyno butelį. Bet jei užsiimsime šia veikla visą laiką ir vienodai, jos gali tapti kasdienybe. Naujovė gana greitai išnyksta.
2. Laikykite daiktus šviežius. Mes galime nesusipažinti su dalykais, kurie mums yra įprasti, kai pradedame juos matyti kitaip. Tam reikia atkreipti dėmesį į jų emocinius ir jutimo aspektus, tokius kaip išvaizda, pojūtis, išvaizda, prisilietimas, garsas ir kitos suvokiamos savybės. Toks požiūris kasdienybę gali paversti estetiniu lobynu.
3. Atmosferos kūrimas. Grožis sukuria situacija. Įprasta mūsų patirtis retai gaunama iš vieno jutimo šaltinio. Pavyzdžiui, skonis neatsiejamas nuo kvapo ir tekstūros. Mūsų vertinimas maistu yra neatsiejamas nuo visos atmosferos, kurią sukuria daugybė kitų ingredientų: stalo serviravimas ir dekoravimas, aplinka, kurioje valgome, muzika, jos progos, paros laikas ir pan. Pavyzdžiui, labai brangaus vyno skonis nebūtų toks pat, jei gertume jį iš popierinio puodelio.
4. Regėjimo alkis. Noras ar potraukis valgyti priklauso nuo penkių pojūčių sąveikos. Bet kuris iš pojūčių yra svarbus? Pasirodo, atsakymas yra regos pojūtis (Campo ir kt., 2017). Vien apetitą keliančio maisto žiūrėjimas gali sukelti potraukį maistui ir valgyti. Tai patvirtina seną posakį, kad pirmiausia valgome akimis. Maisto pateikimo būdas (vizualinė estetika) vaidina svarbų vaidmenį smegenų malonumo centre.
5. Gražios manieros. Svarbu ne tai, ką tu sakai, o kaip tu sakai. Manierizmo estetika nukreipia dėmesį nuo to, kas sakoma, į tai, kaip sakoma. Tai reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį į balso toną, veido išraiškas ir kūno judesius bei turinį. Šie išoriniai pasirodymai perteikia pagrindines moralines nuostatas: svarstymus, pagarbą ir toleranciją. Kitas kasdieninis veiksmas yra susijęs su maisto valgymu. Pavyzdžiui, žmogus gali nuvilti su meile paruoštą patiekalą arba gali skirti laiko ir apgalvotai skanauti kiekvieną kąsnį.
6. Daikto savaime išgyvenimas. Oscaras Wilde’as rašė, kad „visas menas yra gana nenaudingas“. Gražius daiktus vertiname ne tik dėl jų praktinės paskirties (naudingumo), bet ir už tai, kas jie yra patys savaime. Pavyzdžiui, šešėliai neatlieka jokios funkcijos, tačiau gali būti gražūs. Graži vasaros nuotaika visiškai skiriasi nuo žiemos, tačiau abi galima vienodai mėgautis.
7. Viskas yra nepastova. Pasenę objektai primena mums apie visko, įskaitant mūsų egzistenciją, nepastovumą. Budizmo mokymas prisirišimą (identifikuojamą kaip potraukį) pripažįsta kančios kilme. Nesvarbu, ar esame turtingi, ar vargšai, galingi ar bejėgiai, laikas demokratiškai veikia mus visus, įskaitant mūsų turtą. Niekas nėra atleistas nuo šio gamtos dėsnio.
8. Aš tuštuma. Budizmo mokymas pripažįsta, kad yra esminis skirtumas tarp to, kaip mes suvokiame pasaulį, ir to, kaip viskas iš tikrųjų yra. Įžvalga rodo, kad yra daug galimų realybių, priklausomai nuo perspektyvos, o mūsų yra tik viena iš daugelio galimybių. Budizmo įžvalga taip pat primena, kad nušvitimas reiškia būti laisvam nuo prisirišimo prie daiktų ir savęs. Prisirišimas prie tų pažįstamų įsitikinimų veda į klaidingą požiūrį į pasaulį.
9. Saviugda. Galiausiai galima bandyti pabėgti nuo rutinos ir nuobodulio lėčiau (Naukkarinen 2013). Tai dažnai reiškia savęs tobulėjimo, akiračio plitimo ar kažko naujo mokymosi procesą, kuris gali būti labai sudėtingas. Pavyzdžiui, studijuoti menus, muziką ar mokslus. Menas ir mokslai veikia kaip priemonė atverti naujas perspektyvas ir suprasti pasaulį nauju ir kitokiu būdu.
Trumpai tariant, kasdienė estetika reiškia kasdienę kasdienę veiklą vertinti kaip nepaprastą (Leddy, 2012). Meniškas gyvenimas reiškia nuoširdų domėjimąsi visomis kasdienio gyvenimo detalėmis. Iš šios perspektyvos įdomus ar laimingas gyvenimas taip pat gali būti laikomas kūrybiniu „meno kūriniu“.