Muzika yra vienas maloniausių žmogaus potyrių. Muzika yra nuolatinė žmonių kasdienio gyvenimo palydovė. Muzika gali pakeisti mūsų nuotaiką, emocijas, motyvaciją ir judėjimą. Mes klausomės muzikos ir patiriame emocijas, nesant įvykių, sukeliančių džiaugsmą, liūdesį ar susijaudinimą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai pasiūlė keletą tikslų, kuriuos galėtų pasiekti klausantis muzikos (Schäfer, 2016). Muzika suteikia teigiamos nuotaikos, siūlo vertingą kompanioną ir leidžia išreikšti emocijas.
1. Muzikinis malonumas
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės klausosi muzikos, yra smegenų atlygio centras. Klausantis malonios muzikos suaktyvina atlygio sistemos sritis. Ta pati smegenų cheminė sistema, kuri suteikia malonumą iš sekso, pramoginių narkotikų ir maisto, taip pat yra labai svarbi norint patirti muzikinį malonumą. Muzikinis malonumas atsiranda, kai tam tikru būdu nutraukiamas modelis. Klausytojai patiria stiprių emocijų, kai nutinka kažkas netikėto. Tačiau ne visi patiria stiprią emocinę reakciją į muziką. Maždaug 2 procentai visų gyventojų nepatiria šaltkrėtis. Šis nesugebėjimas patirti malonumo būtent iš muzikos buvo vadinamas muzikine anhedonija (kartais vadinamas tono kurtumu).
2. Nuotaikos reguliavimas
Muzika yra priemonė pabėgti. Muzika atitraukia mūsų mintis nuo išorinio pasaulio. Muzikos naudojimas kaip foninė pramoga padeda mus nuteikti pozityviai arba tapti budresniais. Muzika gali atpalaiduoti kūną, nes smegenų bangos gali sinchronizuotis su dainos ritmu. Žmonių nuotaikos gali atspindėti tai, ko jie pasirenka klausytis. Greita arba energinga muzika gali priversti žmones jaustis budrūs ir pakylėti, o lėta muzika juos nuramina. Pavyzdžiui, muzika greičiausia ir garsiausia skamba pietų metu, o vėliau pradeda lėtai nusileisti į ankstyvą vakarą.
3. Nostalgija
Muzika yra viena stipriausių priemonių nostalgijos jausmams sukelti. Klausantis muzikos, kuri prieš daugelį metų skambėjo per reikšmingą gyvenimo įvykį (pvz., šeimos šventė), gali sukelti gilią nostalgišką emocinę patirtį. Jausmas yra ne muzika, o tai, ką ji mums primena. Galbūt mes tiesiog atėjome išgirsti tam tikrą dainą kaip liūdną, nes išmokome ją susieti su netekties patirtimi.
4. Estetinis malonumas
Muzikos klausymas taip pat paaiškinamas estetiniu muzikos poveikiu: malonumu, sujaudinimu ar įkvėpimu. Subjektyvumas yra estetinių atsakymų pagrindas. Muzikos kūrinys, kuris vienam žmogui yra estetiškai patrauklus, kitam gali būti atstumiantis. Šie skirtumai atsiranda dėl asmeninės patirties ir požiūrio į muziką bei dabartinės nuotaikos. Estetinė patirtis taip pat apima kontekstą, pavyzdžiui, išorinę fizinę aplinką, supančią asmenį muzikinės veiklos metu. Pavyzdžiui, klausymosi patirtis keičiasi priklausomai nuo to, ar jis vartojamas vienas, ar su bendraamžiais, koncertų salėje ar namuose.
5. Tapatybės motyvas
Žmonės gali naudoti muziką, kad išreikštų savo tapatybę ir vertybes kitiems. Muzika padeda mums parodyti, kad priklausome tam tikrai socialinei grupei. Muzika yra dalis to, kas esame. Pavyzdžiui, naujoviškos muzikos klausymas gali padėti perteikti tikėjimą, kad žmogus yra kūrybingas ir neįprastas.
