Šaltinis: Lidya Nada/Unsplash
Teigiamos emocijos yra viena maloniausių gyvenimo dalių. Bet kas iš tikrųjų yra teigiamos emocijos? Kokią įtaką jie daro mūsų gyvenimui? Ir kaip mes galime jų patirti daugiau? Šiame įraše pasinersime į teigiamas emocijas, kad sužinotume daugiau apie tai, kaip jos skatina gerovę.
Kas yra teigiamos emocijos?
Teigiamos emocijos gali būti apibūdinamos kaip malonios daugiakomponentės reakcijos tendencijos. Jos yra daugiakomponentės, nes apima ne tik mūsų vidinius jausmus; jie taip pat apima mūsų nervų sistemos, hormonų, veido išraiškų, minčių ir kt. pokyčius (Fredrickson & Cohn, 2008). Teigiamos emocijos skiriasi nuo juslinio malonumo, kuris labiau susijęs su seksualiniu malonumu, alkio ir troškulio numalšinimu arba skausmo malšinimu. Teigiamos emocijos taip pat skiriasi nuo teigiamos nuotaikos (nors jos sutampa). Palyginti su nuotaikomis, teigiamos emocijos paprastai kyla dėl tam tikros patirties, jos yra trumpalaikės ir yra arčiau mūsų sąmonės priešakyje (Fredrickson & Cohn, 2008).
Teigiamos emocijos egzistuoja nuolat, viename gale neigiamos emocijos, o kitame – teigiamos emocijos (Fredrickson & Cohn, 2008). Tačiau žodžiai, kuriuos vartojame apibūdindami teigiamas emocijas, paprastai verčia mus manyti, kad teigiamos emocijos yra atskiri subjektai, atskirti nuo neigiamų emocijų. Pavyzdžiui, „laimingas“ ir „liūdnas“ gali būti dviejuose vieno kontinuumo galuose, bet mes juos laikome skirtingais dalykais. Teigiamos emocijos taip pat gali būti energingos (pvz., susijaudinimas, džiaugsmas) arba mažai energingos (pvz., ramios, patenkintos).
Teigiamų emocijų nauda
Tyrimais įrodyta, kad teigiamos emocijos prisideda prie įvairių teigiamų rezultatų, įskaitant ilgaamžiškumą, geresnę imuninę funkciją, mažesnį skausmą ir, žinoma, geresnę savijautą (Fredrickson & Cohn, 2008). Teigiamos emocijos netgi gali būti laikomos laimės sinonimu (tačiau laimė taip pat gali apimti tokius dalykus kaip prasmė ar tikslas).
Gebėjimas atpažinti įvairias emocijas – taip pat žinomas kaip emocinis detalumas – taip pat gali būti naudingas mūsų gerovei. Taigi čia yra keletas teigiamų emocijų pavyzdžių pagal emocijų cirkumplex teoriją (Russell, 1980).
- Jaudulys: Didelio entuziazmo ir noro jausmas.
- Malonumas: Kad kažkuo patirtų didelį emocinį malonumą.
- Nuostaba: Didelės nuostabos ir nuostabos jausmas.
- Laimė: Jaučiate ar rodote malonumą ar pasitenkinimą.
- Malonu: Pasididžiavimo ar pasitenkinimo jausmas.
- Turinys: Laimės ir pasitenkinimo būsena.
- Atsipalaidavęs: Poilsio ar atsipalaidavimo būsena.
- Ramus: Nesijaudinęs ar nusiminęs.
Daugiau apie teigiamas emocijas
Iki šiol psichologijos tyrimai daugiausia buvo skirti neigiamoms emocijoms. Dėl to mūsų supratimas apie teigiamas emocijas buvo gana paviršutiniškas arba neišsamus. Pavyzdžiui, mes manome, kad neigiamos emocijos yra atskiros – liūdesys skiriasi nuo pykčio, o pyktis – nuo nerimo. Tačiau kalbant apie teigiamas emocijas, mes tarsi sujungiame jas visas – džiaugsmas, pasitenkinimas ir laimė mūsų mintyse yra vienodi. Tačiau pastaruoju metu psichologijos tyrinėtojai padėjo geriau suprasti teigiamų emocijų skirtumą.
Barbara Fredrickson, psichologijos tyrimų apie teigiamas emocijas vadovė, siūlo mums šiek tiek įžvalgos apie pagrindinių teigiamų emocijų – džiaugsmo, susidomėjimo, pasitenkinimo ir meilės – skirtumus (Fredrickson, 1998).
Džiaugsmas (~ laimė, linksmybės, susižavėjimas)
Džiaugsmas kyla situacijose, kurios yra saugios, pažįstamos ir mažai pastangų reikalaujančiose. Manoma, kad džiaugsmo patyrimas sukelia būseną, vadinamą „laisvu aktyvavimu“ arba iš esmės pasirengimu įsitraukti į viską, kas ateina, ir tai sukelia norą žaisti. Suaugusiesiems žaisti gali reikšti skaitymą, vaizduotės naudojimą ar kitokią kūrybinę veiklą. Džiaugsmingas žaidimas taip pat gali padėti mums ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius (Fredrickson, 1998).
Susidomėjimas (~ smalsumas, jaudulys, nuostaba, srautas)
Susidomėjimas kyla tomis situacijomis, kurios siūlo naujumą, pokyčius ir galimybės jausmą. Susidomėjimas taip pat apima jausmą, kad kažkas yra svarbu ir kad turime atkreipti dėmesį ir dėti pastangas. Manoma, kad susidomėjimas skatina tyrinėjimą ir žinių plėtojimą bei asmeninį augimą (Fredrickson, 1998).
Pasitenkinimas (~ ramybė, ramybė, palengvėjimas)
Pasitenkinimas kyla saugiose situacijose su dideliu tikrumu ir mažai pastangų. Kai kurie žmonės teigia, kad pasitenkinimas skatina mus mėgautis savo aplinkybėmis ir patirti „vienybės“ su pasauliu jausmą. Kitaip tariant, tai lemia sąmoningą žmogaus požiūrio į save ir pasaulėžiūros išplėtimą (Fredrickson, 1998).
Meilė (~ romantiška meilė, meilė draugams, meilė globėjams)
Barbara Fredrickson (1998) teigia, kad meilė sujungia džiaugsmą, susidomėjimą ir pasitenkinimą. Tiksliau, mūsų artimieji skatina išgyvenimus, kurie sukelia šias kitas teigiamas emocijas. Tai reiškia, kad meilė gali paskatinti mus būti žaismingais, tobulėti ir praplėsti pasaulėžiūrą.
Remdamasi Dr. Fredrickson supratimu apie džiaugsmą, susidomėjimą, pasitenkinimą ir meilę, ji pasiūlė, kad teigiamos emocijos turi kažką bendro: jos praplečia mūsų mintis ir veiksmus bei sukuria asmeninius, socialinius ir intelektualinius išteklius. Laikui bėgant tai gali sukelti teigiamų emocijų spiralę. Ši teorija dabar žinoma kaip teigiamų emocijų išplėtimo ir stiprinimo teorija (Fredrickson, 1998). Ši teorija teigia, kad teigiamų emocijų stiprinimas yra naudingas ne tik psichinei sveikatai, bet ir beveik viskam, ko tik norime, įskaitant sveikatą, sėkmę ir pasitenkinančius santykius.
Adaptuota pagal Berkeley gerovės instituto paskelbtą straipsnį.
