4 pagrindinės subalansuotų žmonių savybės

sveikata
Ivana Cajina / Unsplash

Šaltinis: Ivana Cajina / Unsplash

Paskelbtas naujas straipsnis Psichologijos ribos bando apibrėžti svarbų, bet sunkiai suvokiamą pozityviosios psichologijos terminą: psichologinę pusiausvyrą. Pasak mokslininkų, tai susiję su tuo, kiek kas nors sugeba turėti nuoseklų, bet lankstų požiūrį į gyvenimą, kartu žinodamas, kaip praleisti reikiamą laiką rūpintis savimi, o ne kitais.

„Literatūroje psichopatologijos nebuvimas lemia psichologinę pusiausvyrą, kuri siejama su psichologiniu tęstinumu laikui bėgant ir gebėjimu susidoroti su kasdieniais iššūkiais“, – sako autoriai, vadovaujami Anastasijos Besikos iš Ciuricho universiteto Šveicarijoje. „Nepaisant […] Trūksta stipraus psichologinės pusiausvyros ir gerovės ryšio, trūksta tyrimų, kaip individas išlieka psichologiškai stabilus nuolat besikeičiančioje aplinkoje.

Norėdami užpildyti spragą, mokslininkai sukūrė psichologinės pusiausvyros modelį, kurio centre yra 10 vertybių sričių:

  1. Savivaldybė (pvz., „Aš sprendžiu, kuriuo keliu einu mano gyvenimas“)
  2. Stimuliavimas (pvz., „Esu atviras atrasti naujų dalykų gyvenime“)
  3. Hedonizmas (pvz., „galiu mėgautis gyvenimu iki galo“)
  4. Pasiekimas (pvz., „Aš stengiuosi padaryti viską, ką galiu ir man sekasi tai, ką darau“)
  5. Galia (pvz., „Aš stengiuosi įgyti išteklių ir įtakos kitiems“)
  6. Saugumas (pvz., „Noriu būti saugus, kad ir kur būčiau“)
  7. Atitiktis (pvz., „Aš laikausi socialinių taisyklių iš pagarbos kitiems“)
  8. Tradicija (pvz., „Aš vadovaujuosi savo kultūros ar religijos idėjomis“)
  9. Geranoriškumas (pvz., „Man rūpi mano šeima, draugai ir kiti žmonės“)
  10. Universalizmas (pvz., „Man rūpi viskas planetoje“)

„Visos 10 universalių vertybių yra svarbios ir visos jos skirtingai veikia psichologinę pusiausvyrą“, – sako Besika. „Mes linkę turėti kelias vertybes ir galime keisti savo vertybių prioritetus skirtingu metu. Nors mes teikiame pirmenybę skirtingoms vertybėms bet kuriuo metu, mažesnės prioritetinės vertybės yra vienodai svarbios kaip vertybių sistemos dalis.

Tyrėjai išsiaiškino, kad žmonės, kurie išreiškė aukštą psichologinės pusiausvyros laipsnį, buvo tie, kurie turėjo pagrindines vertybes, kurios apibrėžė, kas jie yra, bet taip pat sugebėjo pritaikyti savo vertybių sistemos prioritetus, kad atitiktų skirtingų situacijų poreikius.

„Netikėtoje situacijoje gali prireikti atidėti ką nors mums labai svarbaus ir iš naujo apibrėžti savo tikslus“, – sako Besika. „Dabartinė pandemija yra labai geras to pavyzdys. Mes visi turėjome pakeisti savo kasdienybę ir rasti naujų būdų, kaip elgtis, o pirmenybę teikdami sveikatai, ką anksčiau laikėme savaime suprantamu dalyku.

Be to, žmonės gali patekti į bėdą, kai laikosi tik vienos ar dviejų pagrindinių vertybių.

„Viena svarbi išvada yra ta, kad kraštutinis bet kurios vienos vertybės pritarimas sukelia nesveiką elgesį, pavyzdžiui, darboholizmą ar net terorizmą“, – komentuoja Besika. „Pagal mūsų teorinį požiūrį, vertybės daro įtaką gerovei kaip dinamiška sistema, o ne kaip atskiri elementai.

Kitas svarbus psichologinės pusiausvyros elementas, pagal jų modelį, yra susijęs su laiku, kurį žmogus investuoja į savęs tobulinimą, palyginti su laiku, skirtu padėti kitiems.

Tyrėjai teigia, kad asmenys, kurie skiria santykinai vienodą laiko dalį sau ir kitiems (tai jie vadina santykiu 1:1 savęs ir kito), greičiausiai demonstruoja psichologinę pusiausvyrą.

„Šis darbas patvirtina naują teorinį psichologinės pusiausvyros vystymąsi, dinamišką būseną, kuriai būdingos gana stabilios savybės, galinčios prisitaikyti prie pokyčių“, – teigia mokslininkai. „Atitinkamai, įrodymai rodo, kad 10 vertybių sričių, kurios sudaro universalią vertybių struktūrą, integravimas kaip idealai, kurie informuoja asmeninius tikslus ir daro įtaką elgesiui, taip pat gebėjimas apibrėžti ir siekti naujų prasmingų tikslų, kai gyvenimo įvykiai trukdo. asmens planų, prisideda prie psichologinės pusiausvyros. Kritinis motyvacijos santykis asmeniniams interesams ir kitų žmonių interesams turi įtakos žmogaus psichologiniam stabilumui ir bendrai savijautai.

„LinkedIn“ vaizdas: „TheVisualsYouNeed“ / „Shutterstock“. „Facebook“ vaizdas: Krakenimages.com/Shutterstock

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *