Išmintis yra žmogaus stiprybė, kuri veda į gerovę ir augimą. Išmintis gali būti apibrėžiama kaip tikslingas siekis pagerinti savęs ir visuomenės gerovę. Žmonės, einantys tobulėjimo keliu į išmintį, yra motyvuoti siekti bendro gėrio, o ne optimizuoti asmeninę naudą (Sternberg ir Gluck, 2019).
1. Atvirumas. Atvirumas laikomas tipišku išmintingų žmonių asmenybės bruožu. Atvirumas – tai atidžiai ir nuodugniai apgalvoti, kai susiduriame su informacija, kuri gali suabejoti mūsų ankstesnėmis žiniomis ar įsitikinimais. Atvirumas patirčiai reiškia smalsumą, vaizduotę, įžvalgumą ir susidomėjimą įvairiomis perspektyvomis. Susitelkimas tik į tai, ką jau žinome, gali apriboti mūsų gebėjimą mąstyti plačiau.
2. Empatija. Išmintingi žmonės turi galimybę pamatyti kitų požiūrį. Jie labai rūpinasi kitų gerove ir bendra žmonių gerove.
3. Savirefleksija. Savirefleksija yra esminis išminties ir asmeninio augimo aspektas. Labai reflektuojantys asmenys nori ir gali kvestionuoti savo požiūrį ir elgesį, nesigindami, nes siekia mokytis iš patirties. Refleksija padeda asmenims geriau suprasti, ką jie žino ir ko nežino, kai jie plėtoja savo žinias.
4. Subalansuotas požiūris. Išmintingi asmenys sumaniai derina savo ir kitų interesus, kad pasiektų bendrą gėrį. Kad sprendimas būtų išmintingas, jis turi atsižvelgti į įvairius interesus ir siekti bendro gėrio.
5. Neapibrėžtumo valdymas. Labai išmintingi asmenys iš patirties išmoko, koks neapibrėžtas ir nekontroliuojamas gali būti gyvenimas. Jie išmoko pasitikėti savo jėgomis ir susidoroti su bet kokia situacija.
6. Senėjimo išmintis. Senstant žmonės tampa mažiau orientuoti į ego ir labiau susieti su kitais ir pasauliu. Labiau suvokę mirtį verčia mus iš naujo įvertinti, kas gyvenime iš tikrųjų svarbu, ir rasti išorinių savigarbos šaltinių, tokių kaip šlovė ir pinigai, kurie yra mažiau naudingi nei vidiniai užsiėmimai.
7. Išmintis vystosi įvaldant krizes. Išmintingi žmonės sugeba pritaikyti vertingas gyvenimo pamokas, įgytas iš ankstesnės patirties, kaip susidoroti su sunkumais, susidūrę su krizėmis ir kliūtimis savo gyvenime.
8. Didesnio vaizdo matymas. Išmintingas žmogus pirmiausia vadovaujasi ne tiesioginiais veiklos tikslais, o ne galutiniu viso gyvenimo tikslu. Platesnė perspektyva leidžia lengviau atidėti sudėtingas detales ir sutelkti dėmesį į tai, kas atrodo svarbiausia.
9. Tikslas. Krypties ar tikslo jausmas (prasmingi tikslai sau ir kitiems) labai prisideda prie išminties ugdymo. Gyvenimo tikslas yra susijęs su emociniu stabilumu ir atsparumu pažeidžiamų ir įtemptų gyvenimo įvykių metu.
Šaltinis: Silviaritos vaizdas iš Pixabay
10. Emocijų reguliavimas. Emocinis stabilumas yra būtinas išminties komponentas. Emocijų reguliavimas – tai gebėjimas reguliuoti emocijas (pvz., susidūrus su emociškai įkrautais įvykiais) taip, kad padėtų mums siekti artimiausių ir ilgalaikių tikslų. Pavyzdžiui, humoras gali būti naudojamas emociniams ryšiams su kitais stiprinti arba neigiamoms emocijoms sumažinti.
Apibendrinant galima pasakyti, kad išmintis suteikia vidinių išteklių susidoroti su negandomis ir sunkumais. Išmintis leidžia žmonėms prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių, visapusiškai suprantant ir priimant save, kitus ir pasaulį.
