10 emocinio gydymo patarimų

sveikata

Emocinį išgyvenimą patiriame įvairiais būdais – kaip liūdesį, nerimą, priklausomybes, neproduktyvias manijas, nepageidaujamas prievartas, pasikartojančius save sabotuojančius veiksmus, fizinius negalavimus, nuobodulį ir įvairias piktas, niūrias ir susijaudinusias nuotaikas.

Kas padeda sumažinti šią kančią? Kas padeda žmogui pasveikti? Dabartinė psichikos sveikatos sistema teigia, kad labiausiai padeda šie du dalykai: vaistai ir pokalbių terapija. Atmetus tuos du į šalį, kas dar padeda? Štai 10 emocinio gydymo patarimų:

1. Būk savimi

Turi būti savimi. Tai reiškia, kad reikia prašyti to, ko nori, nustatyti ribas, turėti savo įsitikinimus ir nuomones, ginti savo vertybes, dėvėti drabužius, kuriuos norite dėvėti, valgyti maistą, kurį norite valgyti, sakyti tai, ką norite pasakyti, ir šimtas kitų būdų būti tu, o ne kažkuo mažu ar netikru.

2. Išraskite save

Jūs ateinate su savybėmis, gebėjimais ir polinkiais ir esate suformuotas tam tikroje aplinkoje. Bet tam tikru momentu jūs turite pasakyti: „Gerai, tai yra tai, kas man yra originalu, ir taip aš susiformavau, bet dabar kuo aš noriu būti?” Sumažinate savo emocinius išgyvenimus, nusprendę tapti asmeniu, kuris patirs mažiau emocinių išgyvenimų: ramesniu, mažiau kritišku, mažiau egoistišku, produktyvesniu žmogumi, mažiau piktnaudžiaujančiu savimi ir pan.

3. Mylėk ir būk mylimas

Dalis mūsų prigimties reikalauja vienatvės, laiko vienatvės ir esminio atšiauraus individualizmo. Bet tai ne visa mūsų prigimties istorija. Jaučiamės laimingesni, šiltesni ir geresni, gyvename ilgiau ir patiriame gyvenimą kaip prasmingesnį, jei mylime ir leidžiamės būti mylimi. Turime būti individai (žr. 1 ir 2 patarimus), bet taip pat turime bendrauti. Kad galėtume daryti abu, būti savimi ir bendrauti, reikia pripažinti kitų tikrovę, įtraukti kitus į savo planus, ne tik kalbėti, bet ir klausytis, ir padaryti save tinkamus, pašalindami savo baisesnius trūkumus ir augdami.

4. Įsisavinkite savo mintis

Niekas nesukelia didesnio emocinio kančios nei mintys, apie kurias galvojame. Turime atlikti geresnį darbą nei įprastai – atpažinti mintis, kurios mums netarnauja, ginčytis su jomis ir reikalauti, kad jos išnyktų, ir pakeisti naudingesnėmis mintimis. Mąstymas apie mintis, kurios jums netarnauja, prilygsta emociniam kančios malšinimui. Tik tu gali susitvarkyti su savo protu; jei to darbo nedirbsi, gyvensi nelaimėje.

5. Pamirškite praeitį

Mes ne taip visiškai kontroliuojame savo esybę, kad galėtume neleisti sugrįžti buvusiems skausmingiems taškams. Jie mus kankina kaip nerimastingas prakaitas, košmarai, staigus liūdesys ir pykčio ar pralaimėjimo bangos. Tačiau vis dėlto galime pabandyti išvaryti praeitį, nežaisdami kartu su savo žmogišku polinkiu ten slampinėti. Turime pasakyti sau, kad judėtume toliau ir tai suprastume. Jei turite slaptą prisirišimą prie vargo, jausitės apgailėtinai. Kaip galite, netobulai, bet su tikra energija, paleiskite praeitį ir pamirškite praeitį.

6. Išjunkite nerimo jungiklį

Siaučiantis nerimas sugadina mūsų pusiausvyrą, paspalvina nuotaiką ir dar labiau apsunkina visas ir taip sunkias gyvenimo užduotis. Yra daug nerimo valdymo strategijų, kurias galbūt norėsite išbandyti – kvėpavimo metodus, pažinimo metodus, atsipalaidavimo metodus ir pan. kad jums labiau patinka gyventi ramiau, apverskite jį į išjungtą padėtį. Vienu gestu pranešate, kad nebedramatizuosite per daug, nebekatastrofizuosite, nebegyvensite baimingo gyvenimo ir nekursite sau nereikalingo nerimo.

7. Įpraskite

Prasmė nėra nieko paslaptingesnė už tam tikrą subjektyvią psichologinę patirtį. Savo gyvenime galime turėti daug daugiau prasmės, jei nustosime jo ieškoti, tarsi jis būtų pasimetęs arba tarsi kažkas kitas apie tai žinotų daugiau nei mes, ir suvoktume, kad mūsų galioje yra įtakoti prasmę ir netgi ją sukurti. Kasdien investuodami į prasmę ir pasinaudodami kasdienėmis prasmės galimybėmis, sulaikome prasmės krizes ir gyvenimą suvokiame kaip prasmingą. Reikšmės problemos sukelia didelį emocinį kančią, o vertybėmis pagrįsto prasmės kūrimo meno mokymasis tą kančią žymiai sumažina.

8. Tegul reiškia kozirio nuotaiką

Galite nuspręsti, kad prasmė, kurią sukuriate, jums yra svarbesnė nei nuotaika, kurioje atsidūrėte. Užuot sakę „šiandien esu mėlyna“, jūs sakote: „Turiu sukurti savo verslą“ arba „Turiu savo romaną. rašyti“. Kiekvieną dieną pradedate sau tiksliai paskelbdami, kaip tą dieną ketinate įprasminti, kaip ketinate atlikti įprastinius darbus ir užduotis, kaip ketinate atsipalaiduoti – trumpai tariant, kaip ketinate praleisti dieną – ir jūs Laikykite visa tai, tiek turtingus, tiek kasdienius, kaip savo gyvenimo projektą, kurį gyvenate maloniai ir geros nuotaikos. Sumažinate savo emocinį kančią, daugiau tikrindami savo ketinimus ir mažiau nuotaiką.

9. Patobulink savo asmenybę

Jūs galite būti ne tas žmogus, kuriuo norėtumėte būti. Galite būti piktesni nei norėtumėte, impulsyvesni, labiau išsibarstę, labiau save sabotuojantys, nedrausmingesni, labiau išsigandę. Jei taip, jums reikia asmenybės patobulinimo, kurį, žinoma, galite pateikti tik jūs. Pasirenkate savo asmenybės bruožą, kurį norėtumėte patobulinti, tada klausiate savęs, kokios mintys atitinka šį ketinimą ir kokie veiksmai – su šiuo ketinimu? Tada galvoji tinkamas mintis ir imamasi reikiamų veiksmų. Tokiu būdu jūs tampate žmogumi, galinčiu sumažinti savo emocinį kančią.

10. Susitvarkykite su aplinkybėmis

Ar patirtumėte daugiau kančių degindamiesi paplūdimyje ar jums gresia ilga kalėjimo bausmė? Aplinkybės turi reikšmės. Svarbi mūsų ekonominė padėtis; svarbūs mūsų santykiai; svarbios mūsų darbo sąlygos; mūsų sveikatos reikalai; svarbu, ar mūsų tauta taiki, ar okupuota įsibrovėlių. Daugelis aplinkybių visiškai nepriklauso nuo mūsų ir daugelis jų priklauso nuo mūsų. Galime pakeisti darbą ar karjerą, išsiskirti, sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, atsistoti arba tylėti, galime padaryti tiek, kiek galime, kad pagerintume savo aplinkybes. Dėl šių patobulinimų jaučiamės emociškai geriau. Emociniam gydymui reikia imtis realių veiksmų realiame pasaulyje.

Kas žino, ar mus kamuoja „naujoji depresijos epidemija“, ar „naujoji nerimo epidemija“, ar stiprus emocinis išgyvenimas buvo reikšmingas žmogaus egzistencijos bruožas nuo pat pradžių? Kas kita, dabar yra tai, kad pagalbos sau paradigma yra visiškai prieinama kiekvienam, kuris norėtų sumažinti savo emocinius išgyvenimus. Galite suprasti save; galite formuoti ketinimus ir juos įgyvendinti; galite mokytis iš patirties; galite augti ir gydytis. Žinoma, visa tai nėra tiesa, jei nenorite atlikti reikalingo darbo. Bet jei taip, turite puikią galimybę sumažinti savo emocinį kančią ir patirti tikrą emocinę sveikatą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *