Kokia laiminga buvo tavo vaikystė? Į iš pažiūros paprastą klausimą atsakyti gali būti sudėtingiau, nei būtų galima pagalvoti. Daugelis žmonių gali galvoti apie daugybę įvykių, veiklų, žmonių ir dalykų, su kuriais susidūrė vaikystėje. Kai kurie prisiminimai yra laimingi, o kiti – liūdni, jaudinantys ar bauginantys. Ar mūsų vaikystės laimės įspūdis yra viso to, ką patyrėme, suma, ar pirmiausia yra gėrio ar blogio funkcija?
Neaišku, kokie tikslūs vaikystės prisiminimai. Daugelis jų yra neišsamūs ir jiems įtakos turėjo perpasakojimas, kitų indėlis ir nuotraukų bei suvenyrų peržiūra. Mūsų supratimas apie vaikystės įvykius gali būti visiškai kitoks, kai žiūrime iš suaugusiųjų perspektyvos. Taigi vaikystės įspūdžiai nebūtinai yra tikslūs to laikotarpio kokybės atspindžiai. Asmuo gali prisiminti vaikystę kaip geresnę ar blogesnę, nei buvo iš tikrųjų. Nors patys įvykiai gali turėti įtakos psichologinei gerovei suaugus, žmogaus suvokimas apie įvykius taip pat gali turėti įtakos gerovei.
Pavyzdžiui, tikėjimas, kad buvote apgautas dėl dalykų, patirties, meilės ar priėmimo, kurių nusipelnė kiekvienas vaikas, gali neigiamai paveikti santykius ir tinkamumo bei priklausymo jausmą. Naujausi tyrimai rodo, kad laimingos vaikystės įspūdis yra susijęs su didesniu socialiniu ryšiu, geresniu savęs jausmu ir sveiku elgesiu. Nepageidaujami vaikystės įspūdžiai yra susiję su didesniais sunkumais santykiuose, savęs suvokimu ir susidorojimu su nelaimėmis.
Neįtikėtinai daug dėmesio buvo skirta tam, kaip turėtų būti auklėjami vaikai. Tėvai gali kreiptis patarimo į knygų, žurnalų straipsnių, televizijos ir interneto svetainių ekspertus. Tėvai nori žinoti, kiek laiko jų vaikai turėtų skirti edukacinėms, sportinėms, kūrybinėms meninėms ir pramoginėms veikloms. Kurie žaislai, žaidimai, išmanioji medija, televizijos programos, mankšta, muzika ir sektinai pavyzdžiai yra saugūs, priimtini, naudingi ar žalingi?
Naujausi tyrimai pradeda tirti, kokiu mastu įvairūs vaikystės aspektai yra susiję su asmens įspūdžiu, kokia laiminga buvo jos vaikystė. Vaikystės laimės įspūdžiai labiau susiję su socialiniais įvykiais ir veikla nei su labiau vienišiais. Pavyzdžiui, surengti vakarėlį ypatinga proga svarbu prisiminti apie laimingą vaikystę, o gauti daiktų, kurių vaikas norėjo, pavyzdžiui, žaislų ir žaidimų, nėra. Šeimos tradicijos, šeimos nario pagyrimai ir bendravimas (darymas kartu, paslapčių dalijimasis ir t. t.) su broliais ir seserimis, draugais ar patikimais suaugusiais – visa tai yra svarbūs norint sukurti laimingą vaikystę. Laikas, kurį vaikas praleidžia pramogaudamas žaisdamas vaizdo žaidimus, žiūrėdamas televizorių, žygiuodamas, žvejodamas, piešdamas ar klausydamas muzikos, mažiau prisideda prie vaikystės laimės jausmo.
Tėvai nerimauja dėl nelaimingų ar nepalankių išgyvenimų, kurie gali nutikti vaikystėje. Vėlgi, svarbus socialinis ar pavienis problemų pobūdis. Pavyzdžiui, rimtos sveikatos problemos ar akademiniai sunkumai nėra glaudžiai susiję su jausmu, kokia laiminga buvo vaikystė, o tėvų ginčų, patyčių ar bendraamžių atstūmimo liudininkai prisideda prie jausmo, kad vaikystė buvo nelaiminga. Vaikai negali būti apsaugoti nuo visų negandų, tačiau dėmesys jų jausmams gali turėti įtakos. Nors išsiskyrimas su mylimu žmogumi yra nelaimingas išgyvenimas, vienišumo jausmas yra svarbesnis suaugusiems jausmui, kad vaikystėje buvo nelaimingas. Panašiai vaikai ne visada patenkinti savo fizine išvaizda, tačiau pakeitus tai, ką gali numesti svorio ar išbandyti naują šukuoseną, gali sumažėti emocinis poveikis.
Tėvai gali stebėti savo vaikų veiklą ir jų pasirodymus mokykloje, sporte, muzikoje ar mene. Ne taip akivaizdu, kaip jų vaikai jaučiasi apie įvykius ir išgyvenimus, ir kaip jie jaučiasi, bus svarbesni formuojant jų požiūrį į vaikystės laimę. Svarbiau, kad vaikas didžiuotųsi savo pasiekimu ar pasidžiaugtų savo pasirodymu, nei būtų išrinktas į komandą ar gautų apdovanojimą.
Neįmanoma užtikrinti, kad vaikas patirs tik sėkmę ir laimingus laikus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kitų žmonių vaidmuo ir vaikų savijauta gali būti svarbesni už įvykius. Vaiko norimų dalykų gavimas, akademinės problemos ar nesugebėjimas suburti sporto komandą nėra stipriai susiję su suaugusiųjų vaikystės laimės perspektyva. Būtent jausmas, kad tėvai mylimi, daro didžiausią įtaką vaikystės laimei. Suaugę nebejaučiame, kad vaikystėje gautų žaislų, sporto trofėjų ar geriausių įvertinimų skaičius buvo toks svarbus, kaip manėme. Mums, suaugusiems, svarbu žinoti, kad džiaugsmais ir vargais, sėkme ir nusivylimais dalijomės su žmonėmis, kurie mus mylėjo. Ilgai po to, kai mūsų prisiminimai apie žaislus, dovanas, testų rezultatus išblėso, pasitikėjimo, komforto, nusiraminimo ir meilės jausmai išlieka.
