Narcizai dažnai svyruoja nuo herojaus iki aukos režimo. Kaip herojus, narcizas bando dominuoti situacijoje. Dienos išsaugojimas kursto jo ego ir suteikia kontrolę. Būdamas auka, narcizas vengia atsakomybės, pasikliaudamas praeities sunkumais, kad pateisintų dabartinius nusikaltimus. Abi pozicijos yra neveiksmingos ir kenkia kitiems. Kad būtų herojus, narcizas turi sukurti „blogį vaikiną“ ir, būdamas auka, suteikia sau leidimą netinkamai elgtis su kitais be jokių pasekmių.
Apsimetimas „geru vaikinu“, bausdamas „piktininką“, narcizui leidžia jaustis garbingam ir garbingam. Tačiau narcizo „gero“ ir „blogo“ suvokimas dažnai nesąmoningai iškreipiamas dėl jo polinkio projektuoti. Keletas griežtų nesąmoningų gynybos mechanizmų iškreipia tikrovę, leisdami narcizui įžvelgti kaltes kituose, bet ne savyje.
Dvi nelemtos pasekmės atsiranda dėl narcizo poreikio būti didvyriu. Pirma, tai yra polinkis nesąžiningai kaltinti ir užpulti nekaltą žmogų. Dažnai narcizas naudoja nesąžiningus metodus, kad įtikintų kitus sutikti, kad žmogui reikia „ištiesinti“. Naudoti dalį tiesos, bet ją sluoksniuoti iškraipymais yra įprastas požiūris. Dažnai pasakojimo fakto elementas verčia žmogų manyti, kad tolesnės detalės taip pat yra teisingos.
Pavyzdžiui, Shelly karštą dieną pjauna veją. Ji nusivelka megztinį ir toliau dirba kiemo darbus vilkėdama. Jos vaikinas sustoja ir paduoda dujų balionėlį jos žoliapjovei. Kaip tik tuo metu jos buvęs vyras Salas važiuoja pro jos namus. Kitą dieną kaimynystėje vykstančiame susirinkime Salis pasakoja savo kaimynams, kad Shelly ir jos vaikinas vienas kitą nusirengė jos važiuojamojoje dalyje. Sal žada grupei, kad jis pasisakys už HOA įstatymą, užkertantį kelią viešam nepadorumui kaimynystėje, kad apsaugotų vaikus. Jis ir toliau naudoja savo išgalvotą pavyzdį kaip savo pozicijos pagrindą, pozicionuodamas save kaip herojų, o Shelly – kaip „blogiuką“. Pasklidus žiniai, visa bendruomenė šlykšti Shelly. Nepaisant jos nekaltumo, ją smerkia ir vengia draugai bei pažįstami.
Antra, apsivaizdavimas herojumi ir kito žmogaus gelbėjimas iš jo sunkios padėties tam žmogui gali būti nenaudingas. Užuojauta ar gailėjimasis kieno nors gali jį atimti. Pavyzdžiui, Ronis grįžta namo nusivylęs, nes buvo nepastebėtas dėl paaukštinimo. Jo partneris Rickas supyko dėl šios žinios. Rikas, galingos firmos prezidentas, naudojasi savo statusu, kad paveiktų Ronio viršininką už Ronio nugaros. Kitą dieną Ronis gauna pranešimą, kad įvyko klaida, ir jis paaukštinamas. Galų gale Ronis atranda Ricko dalyvavimą ir yra sugniuždytas. Nuniokotas, jo savivertė krenta. Jis mano, kad jam trūksta nuopelnų ir yra nenusipelnęs savo pareigų. Jis suserga depresija ir meta darbą.
Arba Rickas užjaučia, o ne užjaučia. Jis klauso Ronio ir sako: „Tu toks nusivylęs. Aš irgi būčiau. Supratau. Skauda.” Ronis jaučiasi mažiau vienišas, nes jaučiasi suprastas. Jis taip pat jaučiasi artimas Rickui, kuris tai tikrai supranta. Empatijos dozė padeda Ronui ir jis sugeba sugerti Ricko padrąsinimą. „Stenkis toliau, Ronai. Tu esi toks gabus tam, ką darai. Prijunkite toliau. Atsitiks geri dalykai“. Ronui patinka Ricko empatija ir padrąsinimas. Ronis juda į priekį, įgalintas kovoti dėl kitos galimybės. Kitais metais jis paaukštinamas ir pakyla į savo srities viršūnę.
Deja, narcizams dažnai trūksta empatijos. Užuojauta leidžia jiems jaustis galingiems, kontroliuojamiems ir teisiems, todėl tai yra patrauklesnė. Empatija yra nesavanaudiška ir varginanti, todėl, deja, narcizas dažniausiai pasirenka simpatišką atsakymą, kuris suteikia jo ego.
Lygiai taip pat destruktyvus yra narcizo poreikis vaidinti auką. Tai paprastai atsitinka, kai narcizas susiduria su klaida arba bando išvengti atsakomybės. Patogu, kad narcizas pasinaudoja praeities sunkumais, kad pateisintų dabartinius nusižengimus. Pavyzdžiui, Timas yra įskaudintas, kad Jen pamiršo savo gimtadienį. Tą naktį jis prisipažįsta jai, kad yra nusiminęs. Jen, pasipiktinusi pasiūlymu, kad ji kalta, sako: „Kai augau, mano tėvai kasmet pamiršdavo mano gimtadienį. Niekada neturėjau gimtadienio torto ar vakarėlio ir niekada nesiskundžiau. Pabandykite su tuo susitvarkyti.” Timas jaučiasi kaltas, kad tai iškėlė po to, kai Jen paaiškina savo vaikystės širdies skausmą. Jis kaltina save, kad yra per jautrus, ir atsisako temos.
Po trijų savaičių Timas susitinka su tėvais ir Jen priešpiečių, kai gauna Jen žinutę, kad atšaukiamas. Timas klausia kodėl, o Jen sako: „Paskutinį kartą, kai sutikau vaikino tėvus, jie buvo nemandagūs. Tai buvo siaubinga patirtis. Šiandien man nesinori su tuo užsiimti. Timas paaiškina, kad jo tėvai yra šilti ir malonūs žmonės, tačiau Jen kalba apie praeitį ir tvirtina, kad ankstesnė patirtis ją sugadino. Nusivylęs Timas susitinka su tėvais be Jen. Po priešpiečių jis gauna žinutę iš Jen, kurioje prašo atnešti kremo nuo saulės į paplūdimį, kur ji žaidžia tinklinį su draugais.
Pasinaudojęs praeities sunkumais, kad pateisintų partnerio įskaudinimą dabartyje, narcizui suteikiama licencija santykiuose daryti tai, ko nori. Sunkią patirtį geriausia aptarti ir spręsti, o ne panaudoti siekiant išvengti atsakomybės. Patekimas į narcizo herojaus/aukos komplekso stūmimą ir traukimą gali sukelti painių emocijų sūkurį. Dinamikos perspektyvos įgijimas gali padėti įgyti aiškumo.
