Kas yra kritinis mąstymas? Pagal mano mėgstamą kritinio mąstymo tekstą – taip disciplinuotas mąstymas, valdomas aiškių intelektualinių standartų.
Tai apima argumentų ir tiesos teiginių nustatymą ir analizavimą, išankstinių nusistatymų ir šališkumo atradimą ir įveikimą, savo priežasčių ir argumentų kūrimą tam, ką tikite, prieštaravimų savo įsitikinimams svarstymą ir racionalų pasirinkimą, ką daryti remiantis savo įsitikinimais.
Aiškumas yra svarbus kritinės minties standartas. Bendravimo aiškumas yra vienas iš to aspektų. Turime aiškiai išreikšti savo mintis, įsitikinimus ir tų įsitikinimų priežastis.
Čia būtinas atidus dėmesys kalbai. Pavyzdžiui, kai kalbame apie moralę, vienas asmuo gali turėti omenyje tam tikros bendruomenės įprastą moralę, o kitas gali galvoti apie tam tikrus transkultūrinius moralės standartus. Mūsų terminų apibrėžimas gali labai padėti mums siekti aiškumo.
Svarbus ir minčių aiškumas; tai reiškia, kad mes aiškiai suprantame, kuo tikime ir kodėl tuo tikime.
Tikslumas apima sunkų darbą, kad svarstoma problema tam tikru būdu būtų įspėta. Vienas iš būdų tai padaryti – užduoti šiuos klausimus: Kokia yra problema? Kokie galimi atsakymai? Kokios yra kiekvieno atsakymo stipriosios ir silpnosios pusės?
Tikslumas yra neabejotinai būtinas kritiniam mąstymui. Kad priartėtų prie tiesos ar priartėtų prie jos, kritiškai mąstantys žmonės ieško tikslios ir adekvačios informacijos. Jie nori faktų, nes jiems reikia tinkamos informacijos, kad galėtų judėti į priekį ir ją analizuoti.
Aktualumas reiškia, kad aptariama informacija ir idėjos turi būti logiškai susijusios su svarstomu klausimu. Daugelis žinovų ir politikų puikiai atitraukia mus nuo to.
Nuoseklumas yra pagrindinis kritinio mąstymo aspektas. Mūsų įsitikinimai turi būti nuoseklūs. Neturėtume turėti prieštaringų įsitikinimų. Jei nustatome, kad laikomės prieštaringų įsitikinimų, vienas arba abu iš tų įsitikinimų yra klaidingi. Pavyzdžiui, tikriausiai prieštaraučiau sau, jei tikėčiau, kad „rasizmas visada yra amoralus“, ir „moralė yra visiškai santykinė“. Tai yra loginis neatitikimas.
Yra ir kita nenuoseklumo forma, vadinama praktiniu nenuoseklumu, kai sakoma, kad tiki vienu dalyku, o darai kitą. Pavyzdžiui, jei sakau, kad mano šeima yra svarbesnė už darbą, bet esu linkęs paaukoti jų interesus dėl savo darbo, vadinasi, elgiuosi praktiškai nenuosekliai.
Paskutiniai trys standartai yra loginis teisingumas, išsamumas ir teisingumas. Loginis teisingumas reiškia, kad žmogus teisingai samprotauja nuo to, kuo konkrečiu atveju tikime, iki išvadų, išplaukiančių iš tų įsitikinimų. Išbaigtumas reiškia, kad mes įsitraukiame į gilų ir nuodugnų mąstymą ir vertinimą, vengdami paviršutiniškų minčių ir kritikos. Sąžiningumas apima siekį būti atviriems, nešališkiems ir be išankstinių nusistatymų bei išankstinių nuostatų, iškreipiančių mūsų mąstymą.
Kaip ir bet kokiems įgūdžiams ar įgūdžių rinkiniui, norint geriau mąstyti kritiškai, reikia praktikos. Kiekvienas, norintis augti šioje srityje, gali pagalvoti apie šiuos standartus ir pritaikyti juos laikraščio ar žiniatinklio redakcijai, tinklaraščio įrašui ar net savo įsitikinimams. Tai gali būti naudingas ir dažnai prasmingas pratimas.
