Kodėl simetriški veidai tokie patrauklūs?

Kas yra grožis?

Tarp kultūrų ir per istoriją grožio standartai labai pasikeitė. Tam tikrais laikais tvirtumas buvo turto ir įtakos simbolis, todėl buvo laikomas patraukliu. Kitais laikais tvirtas fizinis pasirengimas buvo auksinis standartas. Įvairūs odos tono, veido plaukų (vyrų), krūtų dydžio (moterims), akių spalvos, plaukų tekstūros, spalvos ir stiliaus variantai patyrė didelius patrauklumo pokyčius skirtinguose istorijos taškuose ir skirtingose ​​vietose.

Kalbant apie fizinį potraukį, kultūrinės jėgos gerokai nusveria biologines, tačiau yra keletas bruožų, kurie, atrodo, prakerta kultūrinį sąlygotumą ir yra laikomi visuotinai patraukliais. (Skaitykite apie tai, kaip mūsų smegenys apskaičiuoja patrauklumą.)

Pavyzdžiui, įvairiose kultūrose ir laikais vyrų ūgis patikimai vertinamas kaip pageidaujamas. Moterims žemas juosmens ir klubų santykis yra patrauklus visame pasaulyje. Žinoma, šios dvi savybės yra tik vienas aspektas, apimantis visą konkretaus asmens savybių rinkinį, ir nenugali visų kitų. Tačiau jose iš tiesų yra kažkas ypatingo, nes jos yra tokios universalios, o dauguma kitų „patrauklių savybių“ – ne.

Yra dar viena savybė, kuri skatina patrauklumo suvokimą ir tai daro beveik vienodai tarp vyrų ir moterų: veido simetrija. Daugelyje protingų eksperimentinių projektų mokslininkai patvirtino, kad simetriškesnius veidus vertiname kaip patrauklesnius nei tuos, kurių simetrija yra mažesnė.

Kaip ir vyrų ūgis bei moterų juosmens ir klubų santykis, simetriški veidai yra patrauklesni įvairių kultūrų ir istorinių laikų žmonėms. Bet iš kur kyla šis biologinis potraukis veido simetrijai? Pirmiausia turime apsvarstyti, kaip vystosi simetrija.

Kaip ir visi stuburiniai gyvūnai, žmonės turi dvišalę simetriją sagitalinės plokštumos atžvilgiu. Dažniausiai mūsų dešinė pusė vystosi kaip kairiosios pusės veidrodinis vaizdas.

Pradedant embriono vystymusi ir tęsiant augimą bei brandą, tie patys vystymosi genai turėtų būti aktyvuojami tose pačiose ląstelėse, tuo pačiu metu ir naudojant tą pačią dozę. Idealioje situacijoje visa tai vienodai atsiskleidžia kairėje ir dešinėje mūsų veido pusėse, todėl tarp dviejų pusių susidaro tobula simetrija.

Žinoma, realiame pasaulyje menkiausi genų ekspresijos ir ląstelių aktyvumo svyravimai lemia nedidelius skirtumus tarp dviejų mūsų veido pusių.

Atidžiai pažiūrėkite į savo veidą veidrodyje (arba į draugo veidą). Paprastai galite pamatyti, kad viena akis yra šiek tiek didesnė už kitą. Didesnė akis taip pat paprastai yra aukštesnė. Šnervės paprastai turi asimetriją savo dydžiu ir forma, o ausų aukštis ir dydis taip pat gali būti stebėtinai asimetriški.

Visa ši asimetrija sudaro kiekvieno žmogaus veido simetrijos balą, o šie simetrijos balai daro didelę įtaką tai, kaip patraukliai vertiname veidus. Naudodami CGI, mokslininkai gali paversti veido, kurį dauguma žmonių vertina kaip labai patrauklų, atvaizdą į tokį, kuris vertinamas prastai, tiesiog patobulindami simetriją.

Bet kodėl simetriški veidai atrodo patrauklesni? Dominuojantis mokslinis veido simetrijos patrauklumo paaiškinimas kartais vadinamas „evoliucinio pranašumo teorija“. Jei didžioji vystymosi genų ekspresijos choreografija yra puikiai atlikta, rezultatas yra tobula simetrija.

Todėl viskas, kas mažesnė nei tobula simetrija, rodo tam tikrą disfunkciją, kad ir mažą. Jei vienoje veido pusėje genas bus išreikštas per daug arba per mažai, šiek tiek netinkamoje vietoje arba šiek tiek anksti ar vėlai, audinys įgaus šiek tiek kitokią formą nei kitoje pusėje. Dauguma šių nedidelių svyravimų sukelia vadinamąją mikroasimetriją, kurios negalime aptikti plika akimi (bet kurią galime nesąmoningai suvokti).

Tačiau didesni simetrijos skirtumai gali rodyti problemas, kurios atsirado (arba tebesitęsia) augant ir vystantis asmeniui. Kai kurie veiksniai, turintys įtakos veido simetrijai, yra infekcijos, uždegimai, alerginės reakcijos, traumos, mutacijos, lėtinis stresas, nepakankama mityba, DNR pažeidimai, parazitai ir genetinės bei medžiagų apykaitos ligos. Kiekvienas iš jų yra potenciali kliūtis individo ir galbūt jo palikuonių sėkmei.

Nors dėl to atsirandanti veido asimetrija žmogui kelia mažiausiai rūpesčių, visi kiti į tai reaguojame neigiamai, nes tai gali reikšti sumažėjusį kūno rengybą. Kadangi poravimosi strategijos visada yra susijusios su aukščiausios kokybės poros siekimu, veido asimetrija nuvertina žmogų, kalbant apie jų patrauklumą. Tai šiuo metu dominuojantis mąstymas apie tai, kodėl žmonės pirmenybę teikia simetrijai vienas kito veiduose.

Pirmenybė simetriškiems veidams neapsiriboja seksualiniu potraukiu ir partnerio pasirinkimu. Atrodo, kad veido simetrija taip pat turi įtakos tam, kaip mes siekiame draugų ir sąjungininkų.

Žinoma, visi norime „aukštos kokybės“ draugo ir savo vaikų bendrų tėvų, tačiau taip pat norime kokybiškų ir, drįsčiau teigti, aukšto statuso draugų. Mums tai baisu, bet visi nori būti draugais su turtingais, galingais ir populiariais.

Ši realybė tapo visiškai aiški šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje žmonės gali būti „garsūs tuo, kad yra žinomi“, iš esmės niekam nesukūrę nieko vertingo ir neturintys jokių atpažįstamų įgūdžių, talentų ar pasiekimų ir vis tiek kažkaip žinomi kaip svarbūs „įtakojantys asmenys“. Nukrypstu.

Nenuostabu, kad mes, kaip rūšis, tiek daug skaitytume veiduose. Kalbame akis į akį ir daug laiko praleidžiame žiūrėdami vienas į kitą, net kai nekalbame. Taip pat mūsų veidai pasižymi išskirtiniu įvairove, ir tai tikriausiai kyla dėl mūsų socialinės sąveikos, orientuotos į veidą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad veido simetrija yra visuotinai siejama su grožiu ir patrauklumu abiem lytims ir seksualiniame bei neseksualiame kontekste. Labiausiai pagrįsta teorija yra ta, kad mūsų rūšys išsivystė taip, kad atpažintų simetriją, jei nesąmoningai, kaip gerų genų ir fizinės sveikatos pavyzdį. Tai suteikia preliminarų atsakymą į klausimą: kas yra veide?

„Facebook“ vaizdas: Nadino / „Shutterstock“.