Apskaičiuota, kad 1 iš 10 žmonių kartais patiria panikos priepuolius, o 1 iš 50 turi panikos sutrikimą, dėl kurio priepuoliai pasireiškia dažniau. Moterys dvigubai dažniau nei vyrai kenčia nuo šios būklės.
Panikos priepuoliai sukelia tiek fizinius, tiek emocinius simptomus; didžiulė baimė ar nerimas, kartu su pykinimu, prakaitavimu, širdies plakimu, nekontroliuojamu drebėjimu ir dusuliu. Šie priepuoliai dažnai trunka nuo 5 iki 20 minučių, kai kurie žmonės juos prilygina širdies priepuoliui.
Kas sukelia panikos priepuolius?
Daugeliui atrodo, kad panikos priepuoliai gali kilti be jokios aiškios priežasties ir gali užklupti žmones visiškai netikėtai. Tiesą sakant, jie įvyksta, kai kūnas suvokia tiesioginę grėsmę ar pavojų, dėl kurio nerviniai impulsai smegenyse persikrauna. Kartais ši grėsmė ne visada yra akivaizdi ar pagrįsta.
Nors priepuolius dažnai sukelia klaidingas pavojaus signalas, kūnas išskiria adrenaliną, paruošdamas jį „kovok arba bėk“ – arba bėgdamas nuo grėsmės, arba ruošdamasis su ja kovoti. Tai naudinga esant ekstremalioms gyvenimo ar mirties aplinkybėms, tačiau paralyžiuoja, kai bandote gyventi kaip įprasta.
Dėl papildomo adrenalino širdis plaka greičiau, o kraujas nukreipiamas į raumenis. Tai sukelia galvos svaigimą, nes kraujas patenka į galūnes. Nors tiksli priežastis gali skirtis kiekvienam asmeniui, yra žinoma, kad tam tikri veiksniai padidina riziką, įskaitant:
- Stresinės situacijos
- Trauminiai išgyvenimai, tokie kaip netektis
- Genetika
- Fobijos
- Depresija
- Maistinių medžiagų trūkumai.
Rasti geriausią gydymą gali būti sudėtinga, todėl visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju dėl medicininės konsultacijos dėl jūsų individualių poreikių. Stresinių situacijų išvengimas gali padėti, tačiau tai ne visada praktiška, todėl dieta gali būti geriausia vieta pradėti; yra įrodymų, kad trūkumai sukelia organizmo disbalansą, dėl kurio padidėja nerimo ir panikos priepuolių rizika.
Tam tikri maisto produktai taip pat padidina nerimo jausmą – cukrus ir kofeinas stimuliuoja antinksčių veiklą ir sutrikdo cukraus kiekį kraujyje. Nors jie nėra vien atsakingi, jie gali prisidėti prie išpuolių dažnumo.
Bandymas įveikti panikos priepuolius gali atrodyti beviltiškas, ypač atsižvelgiant į tai, kokie bauginantys gali būti priepuoliai. Tačiau yra būdų, kaip padėti sumažinti atakų poveikį ir, galbūt, sumažinti jų dažnumą:
Kaip natūraliai sustabdyti panikos priepuolius
Kvėpavimas
Sulėtinkite kvėpavimą. Kai jaučiate stiprėjantį nerimą, svarbu sutelkti dėmesį į tai, ko kūnas nesuvokia kaip grėsmingo. Jei jūsų kvėpavimas tampa per paviršutiniškas, panikos priepuolis gali pablogėti. Lėtai giliai įkvėpkite per nosį, suskaičiuodami keturis, tada pailginkite kiekvieno įkvėpimo iškvėpimą.
Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai taip pat gali padėti susidoroti su užsitęsusiu nerimu ir padėti išvengti dienos metu įvykstančių priepuolių. Yra teorijų, kurios panikos priepuolius sieja su CO2 jautrumas, o tai reiškia, kad net ir esant nedideliam dujų kiekiui, viršijančiam normą, organizmas gali bandyti jas išleisti per panikos priepuolį. Kvėpavimo mokymas buvo sėkmingas, siekiant išlaikyti CO2 geriau reguliuojamas, tačiau ryšį reikia sustiprinti, kad būtų galima plačiai skirti kvėpavimo treniruotes.
Šalto vandens apdorojimas
Veido aptaškymas šaltu vandeniu padeda išmušti paniką iš sistemos, sulėtina kvėpavimą ir sumažina širdies susitraukimų dažnį iki 25%. Taip yra todėl, kad ir širdį, ir jutimą sieja parasimpatinė nervų sistema, nesąmoningai reaguojanti į įvairius dirgiklius, tokius kaip temperatūra ir fiziniai pojūčiai.
Arba galite pamirkyti rankšluostį šaltame vandenyje ir uždėti ant veido ir kaklo. Jei nerimas yra stiprus, veidą panardinti į vandenį kelioms sekundėms gali būti dar veiksmingiau.
Pratimas
Dažnai pabrėžiama psichinė mankštos nauda, išskiriant endorfinus, padedančius žmonėms jaustis laimingiems (dažnai vadinamiems „bėgimo rekordais“). Tai taip pat gali būti naudinga priemonė, padedanti kovoti su panikos priepuoliais; Anxiety UK teigia, kad penkios 30 minučių sesijos per savaitę gali būti naudingos nuo panikos ir nerimo sutrikimų. Net nereikia būti energingam – švelnūs pasivaikščiojimai ne tik pasportuoja, bet ir padeda nukreipti mintis nuo reikalų. Norintiems ryžtingesni, sunkesni pratimai suteikia sveiką išeitį nukreipti per dieną susikaupusius nusivylimus.
Joga
Laikui bėgant joga padeda atpalaiduoti kūną ir protą, sumažinti kasdienį nerimą ir stresą. Ši praktika apima kvėpavimo metodus, siekiant sulėtinti širdies ritmą ir sumažinti nervų energiją. Tai gali neatrodyti, bet tai taip pat laikoma švelnia mankštos forma (susiejant su ankstesniu punktu), kai tempimai padidina viso kūno kraujotaką. Joga taip pat apima savarankišką mokymąsi, kuris gali padėti nustatyti bet kokias pagrindines nerimo priežastis. Dvidešimties tiriamųjų tyrimas parodė, kad nerimo lygis sumažėjo, kai joga buvo atliekama tiek atskirai, tiek kartu su elgesio terapija.
Aromaterapija
Eteriniai aliejai gali pasiūlyti raminamąjį poveikį, kuris padeda atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti. Pabandykite įlašinti kelis lašus levandų eterinio aliejaus arba rožių vandens į nosinę ar aliejaus degiklį. Aromaterapija gali būti puikus būdas atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. Ji buvo išbandyta ir įrodyta daugelyje stresinių situacijų, pavyzdžiui, prieš skausmingas ligoninės procedūras. Nors tikslūs matavimai ir dozės nebuvo tiksliai ištirtos moksliniu lygmeniu, viename apžvalginiame tyrime, kuriame buvo nagrinėjami 20 metų trunkantys aromaterapijos tyrimai, buvo gauti teigiami rezultatai, kai buvo naudojamasi nuo nerimo.
Natūralūs vaistai nuo nerimo
Šiuolaikinėje į mediciną orientuotoje visuomenėje daugelis iš mūsų kreipiasi į natūralias alternatyvas, kurios padeda sumažinti nerimo ir panikos priepuolių simptomus, o tam tikri vitaminai ir mineralai gali atlikti svarbų vaidmenį. Jei kenčiate nuo nerimo, apsvarstykite vieną iš šių nerimo ir streso papildų:
Vitaminų B kompleksas
Aštuoni B grupės vitaminai, ypač B6, B9 (folio rūgštis) ir B12, yra būtini tinkamai nervų sistemos veiklai ir gali padėti nuraminti nervus bei sumažinti psichinę įtampą ir nuovargį. Dėl šių priežasčių jos dažnai vadinamos antistresinėmis maistinėmis medžiagomis. Tiesą sakant, 2013 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas vitamino B komplekso poveikis tiems, kuriems yra depresijos simptomai ir nerimas, ir nustatyta, kad jis „gali pasiūlyti galimybę depresija sergantiems suaugusiesiems pagerinti nuotaikos simptomus ir gyvenimo kokybę“.
Geri vitamino B šaltiniai yra kepenys, mėsa, kalakutiena, nesmulkinti grūdai ir bananai, o papildai taip pat gali padėti padengti bet kokias mitybos spragas. Visi aštuoni B grupės vitaminai veikia kartu, todėl daugelis žmonių mano, kad geriausia vartoti vitamino B kompleksą, kad išvengtumėte disbalanso.
Kalcis ir magnis
Chelatinis magnis dažnai vadinamas „raminančiu mineralu“ ir gali padėti paruošti organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai, susijusiai su stresinėmis situacijomis. Kortizolis – „streso“ hormonas – mažina magnio kiekį organizme, todėl patiriantys stresą ir pervargę gali būti labiau pažeidžiami panikos priepuolių.
Geri maisto šaltiniai yra tamsiai žalios lapinės daržovės, tokios kaip kopūstai ir špinatai, sveiki grūdai, tokie kaip avižos ir grikiai. Papildų pavidalu kalcį ir magnį geriausia vartoti santykiu 2:1, kad organizmas geriau pasisavintų ir panaudotų juos.
Vitaminas D
Didžiąją dalį vitamino D gaminame iš saulės, tačiau žiemos mėnesiais saulės spinduliai tiesiog nėra pakankamai stiprūs, kad mūsų organizmas pagamintų pakankamai vitamino D. Dėl to mūsų, gyvenančių JK, vitamino D kiekis žiemą dažnai būna gana žemas, o tai gali pabloginti bet kokį nerimo ir depresijos jausmą – būklę, vadinamą sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD).
Svarbu užtikrinti, kad jūsų vitamino D kiekis būtų padidintas ištisus metus, kad sumažintumėte sezoninių nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką. Prahos endokrinologijos instituto atliktas tyrimas pažymėjo, kad nerimą patiriantys žmonės turėjo mažesnį kalcidiolio, hormono, gaminamo naudojant vitaminą D3, kiekį.
Geležis
Geležis yra esminis serotonino sintezės smegenyse kofaktorius, o mažas geležies suvartojimas su maistu gali sukelti anemiją, nuovargį, nerimą ir panikos priepuolius.
Neseniai atliktas 2015 m. tyrimas parodė, kad visi pacientai, paguldyti į ligoninę dėl panikos priepuolių ir hiperventiliacijos, turėjo mažą geležies ir vitamino B6 kiekį. Šios išvados buvo palygintos su kontroline grupe, kuri visi parodė tinkamą lygį. Tačiau tai buvo tik nedidelės apimties tyrimas, todėl reikalingi tolesni tyrimai.
Geležies…
