Šaltinis: Dan Negureanu/Shutterstock
Beveik 15 procentų 70 metų ir vyresnių žmonių patiria tam tikrą demencijos formą; vyresniems nei 90 metų žmonėms šis skaičius šokteli iki beveik 35 procentų. Tačiau kiti žmonės gyvena daugiau nei 100 metų su aštriu protu.
Kas padeda kai kuriems žmonėms apsaugoti savo smegenų sveikatą vėlesniais gyvenimo metais? Tokį klausimą uždavė Nyderlandų mokslininkai naujame išilginiame tyrime, paskelbtame 2012 m JAMA tinklas atidarytas kad nagrinėja protiškai aštrius 100-mečius.
Tyrėjai įdarbino 330 šimtamečių, kurių globėjai patvirtino, kad jie buvo protiškai aštrūs. Dalyviams buvo atliktas išsamus pažinimo, atminties, sprendimų priėmimo įgūdžių, žodinių ir specialiųjų įgūdžių, dėmesio ir apdorojimo greičio patikrinimas. Mokslininkai šiuos duomenis sujungė su dalyvių lytimi, amžiumi, išsilavinimu, regėjimo ir klausos galimybėmis bei fizinės sveikatos rodikliais. Jie sekė juos tol, kol galėjo – iki mirties arba tol, kol nebegalėjo dalyvauti tyrime.
Jie rado netikėtų rezultatų. Tyrimo dalyviai nepatyrė didelio pažinimo funkcijos nuosmukio, išskyrus nedidelį trumpalaikės atminties praradimą. Dauguma išlaikė savo gebėjimus priimti sprendimus, sudaryti žodžių sąrašus, atkurti piešinį, į kurį žiūrėjo, ir vengti blaškymosi.
Po mirties keturiasdešimt keturiems dalyviams buvo atlikta skrodimas, siekiant išmatuoti apnašas arba baltymų raizginius jų smegenyse, kurie yra tipiški Alzheimerio ligos žymenys. Nors daugelis dalyvių turėjo smegenų plokštelių, būdingų Alzheimerio liga sergantiems žmonėms, nė vienas iš jų neturėjo pačios ligos požymių. Be to, dalyviai, kurių genai buvo susiję su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika, neparodė pažinimo nuosmukio požymių.
Nors tyrimo metu nepavyko padaryti tvirtų išvadų, kodėl šimtamečiai sugebėjo išlaikyti savo pažintinius gebėjimus, rezultatai rodo, kad dalyviai galėjo atsispirti neurologiniam nuosmukiui arba tam, ką jie vadina „kognityviniu požiūriu atspariais“, o tai reiškia, kad jie patyrė kognityvinio susilpnėjimo rizikos veiksniai, bet kažkaip išvengė ligos.
Tyrėjai rado keletą bendrų šimtamečių atributų. Dauguma įgijo aukštą išsilavinimą. Vidutiniškai jie baigė vidurinę mokyklą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą arba aukštąjį išsilavinimą. Daugiau nei pusė gyveno savarankiškai.
Dauguma dalyvių turėjo gerą regėjimą ir klausą. Tai svarbu, nes kai vyresni suaugusieji praranda gebėjimą matyti ir girdėti, jie praranda socialinius ryšius ir gebėjimą apdoroti informaciją, o tai savo ruožtu gali sukelti pažinimo nuosmukį.
Ir dauguma dalyvių gyveno gana fiziškai aktyvų gyvenimą; daugiau nei 75 procentai tyrimo pradžioje dar galėjo vaikščioti savarankiškai.
Namo žinutė: nėra tvirtų išvadų, kaip išlaikyti aštrų protą, tačiau šie šimtamečiai duoda mums keletą užuominų, kaip išlaikyti pažinimo funkciją: išlikti fiziškai aktyviems, įgyti aukštą išsilavinimo lygį ir optimizuoti savo gebėjimus išgirsti ir pamatyti. Svarbiausia, kad jie mums parodo, kad galima išvengti neurologinio senėjimo ir išlaikyti aštrų protą vėliau.
„Facebook“ / „LinkedIn“ vaizdai: Dan Negureanu / „Shutterstock“.
