Ar Tomboys užauga ir tampa lesbietėmis?

Šaltinis: Rambler0 (savo darbas) [Public domain]per Wikimedia Commons

Yra daug „boyboy“ apibrėžimų ir nesutarimai dėl to, ar tai yra teigiama etiketė, neigiama etiketė ar net dabartinė etiketė, kurią reikėtų naudoti, yra ginčytinas. Šiuos klausimus aptarsiu 2 šio įrašo dalyje. Šiame trumpai apžvelgsiu, ką žinome apie berniukus.

Broody berniuką apibrėžė taip: „Mergaitė, kuri rengiasi ir kartais elgiasi taip, kaip tikimasi iš berniukų, dažnai užsiimdama vyriškesniais dalykais, tokiais kaip „stipresnis“ sportas, kompiuteriai ar automobiliai. Stereotipiškai nešioja džinsus, beisbolo kepures ir džinsines liemenes/striukes.

Šiame apibrėžime nėra tiesioginio ryšio tarp tombojizmo ir lesbiečių, nors vėlesnis apibrėžimas sieja abu, tačiau dauguma to nedaro. Ir šiuo požiūriu rašytojai atitinka mokslinę literatūrą. Tai reiškia, kad lyties išraiška tarp mergaičių, kuri buvo įvardijama kaip berniukas, buvo neatsiejama nuo jokio konkretaus seksualumo.

Atsižvelgiant į daugelį su lytimi susijusių veiklų ir asmenybės savybių, palyginti nedaugelis ryžtingai atskiria homoerotiškas merginas nuo heteroerotiškų mergaičių, kai jos yra vaikai ar paauglės. Tie, kurie tai daro, dažniausiai priklauso nuo laipsnio (pvz., susidomėjimas kai kuriais berniukais kaip draugais), o ne natūra (pvz., draugai turi tik berniukus). Merginos elgsenos lyties nukrypimai vyriškos lyties linkme yra šiek tiek silpnesni (palyginti su berniukais) jos seksualinės ir romantiškos orientacijos prognozės. Geriausi lyčiai netipiški moterų homoseksualumo pranašumai yra persirengimas ir skirtingų lyčių kaip berniuko reputacija. Tačiau net ir čia šių dviejų galia atskirti seksualinę orientaciją yra prislopinta, ypač dėl to, kad „vyriški“ drabužiai praranda ryšį su vyriškumu, o merginos vis dažniau dalyvauja „stipriose“ sporto šakose.

Ankstyvieji tyrimai (Bell and associates, 1981) iliustravo šiuos nevienodus rezultatus. Lesbietėmis identifikuotos suaugusios moterys pranešė, kad būdamos mergaitės retai dalyvaudavo tipiškoje mergaičių veikloje ir dažnai prisimindavo, kad pirmenybę teikdavo berniukų veiklai, vilkėdavo berniukiškus drabužius ir apsimesdavo berniuku. Tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė heteroseksualių moterų prisiminė šią merginoms būdingą veiklą, o tik trečdalis lesbiečių pranešė apie ekstremalias vyriško elgesio versijas vaikystėje. Veiklos, kuri nebuvo laikoma nei vyriška, nei moteriška (pvz., piešimas, muzika, skaitymas), seksualinės orientacijos skirtumų nebuvo. Panašiai ir vaikystės asmenybės ypatybių atžvilgiu seksualinės orientacijos poveikis buvo dar menkesnis, nors lesbietės šiek tiek dažniau prisimindavo, kad yra dominuojančios ir nepriklausomos mergaitės.

Nuo devintojo dešimtmečio moksliniai tyrimai ir toliau palaikė šias šiek tiek silpnas išvadas. Tyrime, kuriame dalyvavo 4–9 metų mergaitės, kurias tėvai įvardijo kaip berniukus, remiantis stebėjimais, vaikų pranešimais ir tėvų pranešimais, berniukų mergaitės buvo panašesnės į savo brolius nei į seseris savo žaidimais, žaislais ir veikla, bet jie buvo mažiau vyriški nei jų brolis (Bailey ir kt., 2002).

Naujausiame tyrime save identifikuojantys berniukai ir ne berniukai, kurių vidutinis amžius yra 9 metai, vienodai žinojo apie lyčių stereotipus (žaidimas su lėlėmis, futbolo žaidimas) (Martin ir Dinella, 2012). Nors berniukai niekuo nesiskyrė nuo nebonių, mėgdami moterišką veiklą, jie labiau domėjosi vyriška veikla.

Iš dalies tai atitinka tyrimą, kuriame lyginamas ikimokyklinio amžiaus vaikų lyties atitikimas ir neatitikimas. Lyčiai netipiškos 4 metų mergaitės rečiau nei lyčiai būdingos mergaitės žaidė su merginomis ir labiau linkusios žaisti su berniukais, tačiau pagal vyrišką ir moterišką žaidimo veiklą jos nesiskyrė (Martin ir kt., 2012). ).

Remiantis vaikystės namų vaizdo įrašais, koreliacija tarp pastebėto vaikų lyčiai netipinio elgesio ir vėlesnės lyties išraiškos tarp jaunų suaugusių lesbiečių buvo žymiai mažesnė nei gėjų (Rieger ir kt., 2008).

Ankstyvoje literatūros apžvalgoje, turbūt mažiau reprezentatyvių pavyzdžių, nei įprasta šiandien, vaikystės lyties neatitikimas buvo reikšmingas moterų homoseksualumo pranašas (Bailey ir Zucker, 1995). Tačiau lesbietėmis tapo tik apie 6% mergaičių, kurių elgesys tarp lesbiečių buvo vidutinis, o berniukų – gerokai daugiau – 51%. „Taigi, ankstyvas skirtingų lyčių elgesys iš esmės labiau nuspėja vyrų homoseksualumą nei moterų“ (p. 49).

Galiu pridurti, kad labiau vyriškumo pridėjimas, o ne moteriškumo ištrynimas skiria berniuką nuo ne mergaičių. Ir šis modelis būdingas ne tik lesbietėms, bet ir daugeliui tiesių, biseksualių ir kitų neišskirtinių merginų.

Kodėl taip yra? Išnagrinėsime šią problemą kitame įraše.