Stresas ir nerimo jausmas yra įprasti ir normalūs. Jūsų kūnas natūraliai gamina šias reakcijas į situacijas, kurios gali jus pakenkti.
Stresas yra normali psichologinė ir fizinė reakcija į gyvenimo poreikius. Normalu retkarčiais jausti nerimą, ypač streso metu. Tai gali būti naudinga, nes gali padėti išlikti susikaupusiam ir priimti geresnius sprendimus.
Tačiau žmonės, turintys nerimo sutrikimų, dažnai, nuolat ir per daug nerimauja, kurių negali suvaldyti. Jie taip pat gali jausti baimę, siaubą ir paniką kasdienėse situacijose.
Yra daug nerimo rūšių. Čia pateikiami kiekvieno iš jų paaiškinimai, įskaitant simptomus ir bendrus gydymo būdus:
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Šio tipo nerimas apima nuolatinį ir pernelyg didelį nerimą. Jei turite generalizuotą nerimo sutrikimą, galite jaustis nesmagiai dėl daugelio dalykų. Šį nerimą sunku suvaldyti ir trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui. Galite pergalvoti planus ir sprendimus blogiausio atvejo atveju. Arba galite numatyti nelaimę ir per daug nerimauti dėl pinigų, sveikatos, šeimos, darbo ir kitų gyvenimo įvykių.
Apibendrintas nerimo sutrikimas gali paskatinti nerimauti daugiau nei atrodo pagrįsta situacijomis arba tikėtis blogiausio net tada, kai nėra jokios akivaizdžios priežasties tai daryti. Galite jausti, kad negalėsite atsipalaiduoti ar mėgautis ramiu laiku. Galite nuolat jaustis įsitempę ir jausti kūno skausmus.
Vengiate stresinių situacijų ir jums gali būti sunku susikaupti. Jums gali būti sunku toleruoti netikrumą ir galite jausti baimę ar artėjančią pražūtį. Šis sutrikimas gali priversti jus kovoti su įkyriomis mintimis apie blogiausią, kas gali nutikti.
Generalizuotas nerimo sutrikimas gali sukelti blogą miegą, šoktelėjimą ar neramumą. Jums gali pasireikšti skrandžio sutrikimas arba širdies plakimas, drebulys, prakaitavimas, burnos džiūvimas, pasunkėjęs kvėpavimas arba gumbas gerklėje. Galite jausti galvos svaigimą; šaltkrėtis, karščio bangos arba tirpimas ir dilgčiojimas; arba gali turėti nuolatinį dirglumą.
Nuolatinis generalizuotas nerimo sutrikimas gali pasireikšti fiziškai lėtiniu kaklo ir nugaros skausmu, galvos skausmu, dirgliosios žarnos sindromu arba skrandžio ir pilvo skausmais.
Yra įrodymų, kad biologiniai veiksniai, įtempta gyvenimo patirtis, asmeninio saugumo trūkumas ir teigiamo nerimą keliančio elgesio modelio trūkumas gali sukelti generalizuotą nerimo sutrikimą.
Generalizuotas nerimo sutrikimas yra išgydomas, tačiau tam reikia atkaklumo. Žmogus gali žymiai palengvinti psichoterapiją, atsipalaidavimo ir sąmoningumo metodus ar vaistus. Padeda ir palaikymo grupės.
Naudingų mąstymo būdų ir streso įveikimo įgūdžių praktikavimas gali sumažinti nerimą. Siekite sveikų ryšių su kitais ir mažiau įtempto gyvenimo būdo, kad išsilaisvintumėte nuo nerimo. Nusistatykite sveikas ribas savo gyvenime. Naudokite humorą ir praktiką, kad suvaldytumėte savo neigiamas nerimo tendencijas. Pratimai gali padėti sumažinti susikaupusį stresą ir įtampą.
Vienas iš svarbiausių nerimo įveikimo principų – susidurti su savo baimėmis. Terapija gali padėti sukurti planą, o po truputį didės pasitikėjimas savimi, kad galėtumėte valdyti ir susidoroti su nerimu.
Socialinis nerimas
Jei kovojate su socialiniu nerimu, kasdienė sąveika sukelia didelį nerimą, savimonę ir gėdą. Tai susiję su baime, kad kiti bus atidžiai išnagrinėti ar neigiamai įvertinti. Jis yra intensyvus ir turi įtakos jūsų darbui ar socialiniam gyvenimui.
Galite nerimauti dėl paraudimo, drebėjimo arba bijoti, kad kitiems žmonėms atrodysite kvaili ar neprotingi. Galite turėti generalizuotų nerimo sutrikimo simptomų, kurie daugiausia susiję su socialinėmis situacijomis. Galite bijoti susitikti su naujais žmonėmis, pasikalbėti su kitais darbe ar mokykloje arba kalbėti viešai. Kai kurie socialinio nerimo turintys žmonės bijo lankytis viešame tualete, būti matomi valgantys ar geriantys viešoje vietoje arba turi pasirodyti prieš kitus.
Galite jausti paniką ar panikos priepuolius ir jaustis nesąmoningai ar nepatogiai prieš kitus. Jums gali būti sunku kalbėti ir galite išvengti situacijų, kurios, jūsų manymu, gali sukelti nerimą.
Jūsų kūnas gali jaustis standus ir įsitempęs, o jūsų balsas gali būti švelnus socialinio bendravimo metu. Jums gali būti sunku užmegzti akių kontaktą su kitais ir būti jautrus kritikai. Galite jausti žemą savivertę ir daug neigiamų kalbų apie save.
Kartais socialinio nerimo turintys žmonės gali nesikreipti į gydymą, nes mano, kad toks nepatogus buvimo būdas yra tik jų asmenybės dalis. Tačiau be gydymo nuo šio sutrikimo šie žmonės negali išnaudoti savo galimybių mokykloje, darbe ar asmeniniame gyvenime.
Socialinis nerimas gydomas tais pačiais metodais kaip ir generalizuotas nerimo sutrikimas.
Panikos sutrikimas
Panikos priepuolis sukelia staigią intensyvią baimę ar diskomfortą, kuris pasiekia aukščiausią tašką per kelias minutes. Kiti simptomai gali būti greitas širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys ir karščio bangos. Asmuo gali jaustis apsvaigęs, jausti artėjančią pražūtį, šaltkrėtis, pykinimas, pilvo ar krūtinės skausmas, galvos skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas.
Daugelis žmonių jaučia panikos priepuolį ir gali ištikti širdies priepuolį ar insultą, kad kažkas negerai.
Tikėtini panikos priepuoliai įvyksta, kai yra akivaizdus užuomina arba sukeliamas veiksnys, pvz., esant generalizuotam nerimo sutrikimui ar specifinei fobijai. Panikos sutrikimas yra tada, kai žmogų dažnai ištinka netikėti panikos priepuoliai. Panikos priepuoliai, atrodo, kyla netikėtai, be jokios priežasties ar akivaizdaus paaiškinimo. Jei turite panikos sutrikimą, galbūt negalėsite pakęsti minties apie fizinį diskomfortą, kuris atsitiko, kai anksčiau panikavote, ir visada galite būti atsargūs, kad neatsitiktų dar vienas.
Panikos sutrikimo gydymas yra panašus į generalizuoto nerimo sutrikimo ir socialinio nerimo gydymą. Atkaklumas ir sveiko mąstymo bei įveikos priemonių praktikavimas padės geriau pasitikėti savo gebėjimu susidoroti su stresu, taip pat su stipriu nerimo ar panikos jausmu.
Fobijos
Fobijos yra didžiulė ir nepagrįsta baimė objektų ar situacijų, kurios nekelia realaus pavojaus, bet sukelia nerimą ir vengimą. Baimė ir fobija yra skirtingi dalykai. Baimė yra laikina emocija; kadangi fobija yra ilgalaikė. Fobijos gali sukelti baimę, kuri yra tokia stipri, kad ją sekina. Kai tai įvyksta, fobinė baimė tapo nerimo sutrikimu.
Jūsų pavojaus ar baimės jausmas yra skirtas apsaugoti jus nuo pavojų. Tai gali paskatinti jūsų skrydžio arba kovos instinktą, todėl būsite pasirengę imtis veiksmų, kad apsisaugotumėte. Fobija pervertina tam tikros situacijos grėsmę ir sukelia stiprų nerimą, todėl ateityje išvengsite tokios situacijos. Vengimas pablogina fobiją, nes sustiprina smegenų perdėtą ryšį tarp situacijos ir jos grėsmės lygio.
Yra įvairių fobijų, įskaitant gyvūnų, vabzdžių ar vorų fobiją; gamtos reiškinių, tokių kaip audros ar vanduo, fobija; ir fobija dėl kraujo ar sužalojimo, kraujo tyrimų ar adatų.
Socialinis nerimas gali sukelti fobiją. Dažnai tai pasireiškia agorafobija, kuri yra bet kurios vietos ar situacijos fobija, nuo kurios bijote, kad negalėsite lengvai pabėgti ar gauti pagalbos. Galite vengti keliauti viešuoju transportu, būti perpildytoje vietoje arba būti vieni viešose vietose. Tai kyla iš baimės patirti stiprų nerimą ar panikos priepuolį tam tikrose vietose, o ne baimę dėl pačios vietos.
Sveikatos priežiūros specialistai aiškiai nesupranta, kodėl žmonėms atsiranda fobijų. Dažnai jie prasideda vaikystėje – panašiai kaip panikos sutrikimai.
Jei kovojate su fobija, galite pastebėti greitą širdies susitraukimų dažnį, pasunkėjusį kvėpavimą, drebulį, prakaitavimą, pykinimą, burnos džiūvimą ir krūtinės skausmą ar spaudimą. Galite jausti didžiulį nerimą ar baimę. Jūs žinote, kad jūsų baimė yra neracionali, bet jaučiatės bejėgiai ją įveikti. Galite bijoti prarasti kontrolę ir jausti stiprų poreikį pabėgti.
Remiantis tyrimais, kognityvinė terapija ir ekspozicijos terapija dažniausiai yra geriausias fobijų gydymas. Socialinių įgūdžių lavinimas, sąmoningumas ir vaistai gali padėti, nes…