Šaltinis: Jevgenijus Atamanenko/Shutterstock
Žmonės dažnai vartoja terminus nerimauti ir nerimas pakaitomis, bet tai labai skirtingos psichologinės būsenos. Nors abu siejami su bendru rūpesčiu ir nerimu, kaip mes patirtį jie yra gana skirtingi, kaip ir jų poveikis mūsų emocinei ir psichologinei sveikatai.
10 skirtumų tarp nerimo ir nerimo
1. Mes linkę patirti nerimą savo galvose ir nerimą mūsų kūne.
Nerimas linkęs labiau susikoncentruoti į mintis mūsų galvose, o nerimas yra visceralesnis, nes jį jaučiame visame kūne.
2. Nerimas yra konkretus, o nerimas yra labiau išsklaidytas.
Mes nerimaujame dėl to, kad laiku pateksime į oro uostą (konkreti grėsmė), bet jaučiame nerimą dėl kelionių – neaiškesnis, bendresnis rūpestis.
3. Nerimas yra sutelktas žodžiu, o nerimas apima žodines mintis ir psichinius vaizdus.
Šis skirtumas yra svarbus, nes emociniai psichiniai vaizdiniai, tokie kaip susiję su nerimu, sukelia daug didesnį širdies ir kraujagyslių sistemos atsaką nei emocinės žodinės mintys (pavyzdžiui, susijusios su nerimu). Tai dar viena priežastis, kodėl mes patiriame nerimą visame kūne.
4. Nerimas dažnai skatina problemų sprendimą, bet nerimas – ne.
Nerimas gali paskatinti mus galvoti apie sprendimus ir strategijas, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Nerimas labiau panašus į žiurkėno ratą, kuris mus sukasi, bet nepriveda prie produktyvių sprendimų. Iš tiesų, dėl išsklaidyto nerimo pobūdžio jis mažiau linkęs spręsti problemas.
5. Nerimas sukelia lengvą emocinį kančią, nerimas gali sukelti rimtą emocinį kančią.
Nerimas yra tiesiog daug galingesnė, taigi, trikdanti ir problemiška psichologinė būsena nei nerimas.
6. Nerimą kelia realesni rūpesčiai nei nerimas.
Jei nerimaujate dėl to, kad būsite atleistas, nes tikrai prastai atlikote projektą, nerimaujate. Jei nerimaujate dėl to, kad būsite atleistas, nes jūsų viršininkas neklausė apie jūsų vaiko fortepijono rečitalį, nerimaujate.
7. Nerimas paprastai būna valdomas, nerimas daug mažiau.
Spręsdami problemas ir apgalvodami strategijas, kaip išspręsti savo nerimo priežastį, galime ją labai sumažinti. Mes daug mažiau kontroliuojame savo nerimą, nes daug sunkiau „išsikalbėti“.
8. Nerimas dažniausiai būna laikina būsena, tačiau nerimas gali užsitęsti.
Kai išsprendžiame mus nerimą keliančią problemą, mūsų nerimas sumažėja ir išnyksta. Nerimas gali trukti ilgą laiką ir netgi pereiti nuo vieno dėmesio prie kito (pvz., vieną savaitę jaučiame nerimą dėl darbo, tada dėl sveikatos, tada dėl vaikų…).
9. Nerimas neturi įtakos mūsų profesinei ir asmeninei veiklai; nerimas daro.
Niekas nepriima ligos dienos sėdėti ir nerimauti, ar jų paaugliui gerai pavyks išlaikyti egzaminus. Tačiau nerimas gali priversti mus jaustis taip neramus, nepatogiai ir nesugebėti susikaupti, kad tiesiogine prasme galime jaustis per daug susijaudinę, kad galėtume dirbti.
10. Nerimas laikomas normine psichologine būsena, o nerimas – ne.
Tam tikro intensyvumo ir trukmės nerimas laikomas tikru psichikos sutrikimu, kuriam reikalingas psichologinis gydymas ir (arba) vaistai.
Daugiau norminių, bet varginančių psichologinių būsenų ir kaip jas gydyti moksliškai pagrįstomis priemonėmis rasite perskaitę Pirmoji emocinė pagalba: atstūmimo, kaltės, nesėkmės ir kitų kasdienių nuoskaudų gydymas.
