– Mama, tėti, man nuobodu.
Kiek tėvų tai girdėjo iš vaikų? Dėl to tėvai gali jaustis taip, kad jiems nesiseka, jie gali rasti ką nors vaikui veikti arba tiesiog erzina, kad vaikai, atrodo, nesugeba pramogauti.
Tačiau mažas nuobodulys vaikams ir suaugusiems gali būti geras dalykas. Jis gali imituoti kūrybiškumą ir problemų sprendimą, kartu suteikdamas smegenims laiko pasikrauti.
Nuobodulio pagrindai
Kodėl žmonėms nuobodu? Nuobodulio jausmas yra tada, kai smegenys stengiasi užpildyti laiką. Žmonės gali jaustis neramūs arba nesidomėti juos supančia aplinka. Nuobodulys yra dažnas reiškinys, daugiau nei 60 % JAV suaugusiųjų teigia, kad jaučiasi nuobodu bent kartą per savaitę.
Žmonių smegenims retai būna nuobodu, kai jie yra susikoncentravę į sudėtingas užduotis, tokias kaip darbas ar mokykla, arba dalyvaudami gerame pokalbyje. Kai atliekama ši veikla, žmonės jaučia nuovargį ir ieško būdų, kaip pramogauti save ir savo smegenis.
Žaidimai ir pramogos buvo būdai, kaip žmonės suprato, kaip įveikti nuobodulį. Suaugusieji skaito, leidžia laiką su pomėgiais ar pasakoja istorijas, kad išvengtų nuobodulio. Prieš atsirandant televizoriui ir mobiliesiems įrenginiams, vaikai nuobodulį įveikė eidami į lauką arba žaisdami su draugu ar broliu.
Šiandien elektronika pritraukia daug žmonių dėmesio. Tačiau ši lengvai prieinama priemonė galėjo per toli patraukti žmonių dėmesį. Užuot trumpam palengvėję nuo nuobodulio, daugelis žmonių valandų valandas praleidžia prie elektronikos.
Slenkant „TikTok“ ar žiūrint „YouTube“ vaizdo įrašus lengva nejausti, kaip bėga laikas. Greitai gali praeiti valanda ar dvi, žmogui to nesuvokiant. Per visą tą praleistą laiką žmonės nebūtinai jaučiasi žvalūs. Atvirkščiai, dauguma žmonių patiria didesnį nuovargį.
Sunaudojus tiek daug laiko elektronikai, sumažėja nuobodulio laikas, tačiau tai taip pat sukelia kitokią problemą. Kuo mažiau žmonės patiria nuobodulį, tuo smegenys yra mažiau pasirengusios su tuo susidoroti.
Atkuriant smegenis
Kai jūsų smegenys yra sutelktos į intensyvią veiklą, jos įkrauna daug energijos. Kai baigiate veiklą, ji grįžta į numatytąją būseną. Tai normalu ir smegenų atkūrimo būdas. Numatytoji būsena gali būti laikoma ramybės būsena. Šiuo metu aktyvūs keli tarpusavyje susiję smegenų regionai. Atrodo, kad šie regionai veikia kartu kaip sujungtas tinklas. Tai vadinama numatytojo režimo tinklu.
Kai žmonės yra tokioje būsenoje, smegenyse vyksta daug svarbių dalykų. Tai sutvirtina prisiminimus ir apmąsto išmoktas pamokas. Smegenys žaidžia per scenarijus ir taiko tai, ko išmoko ir kaip tai galėtų būti panaudota ateityje. Žmonės praleidžia laiką galvodami apie save ir kitus. Jie prisimena praeitį ir svajoja apie ateitį.
Kūrybinių sprendimų kūrimas
Poilsio būsena taip pat gali būti kūrybingas laikas ir gali padėti ieškoti kūrybiškų problemų, kurios vargina žmones, sprendimus. Pavyzdžiui, daugelis žmonių teigia, kad randa puikių problemų, su kuriomis jie susiduria būdami duše, sprendimus. Taip yra todėl, kad jų protas gali laisvai klaidžioti, kol jų kūnas užsiima beprotiška užduotimi ir yra jos nelaisvėje.
Būdamas duše žmogus negali pabėgti ar žaisti žaidimo telefonu. Smegenys ką nors mąsto beveik be pastangų ir dažnai sugalvoja problemų, kurios buvo galvoje, sprendimus.
Kitas pavyzdys – kai žmogus pasivaikščioja po gamtą. Šiuo metu tai yra saugi ir rami aplinka. Per pirmąsias penkias minutes žmogus palaipsniui pripranta prie aplinkos, mažina nerimą. Likusį pasivaikščiojimo laiką smegenys pradeda ilsėtis ir klajoti. Kai ateina naujas stimulas, protas jį atpažįsta, bet grįžta į ramybės būseną. Per šį laiką smegenys įtraukiamos į kūrybinį mąstymą ir įdomių sprendimų paiešką.
Apimdamas nuobodulį
Norėdami įveikti nepatogų nuobodulio jausmą, vadovaukitės šiais patarimais:
- Subalansuokite veiklą su poilsiu.
Gera turėti įvairią veiklą, kuri jums patinka, įskaitant bendravimą su kitais ir skatina psichiką. Tačiau poilsio laikas yra svarbus norint įkrauti smegenis. Siekite pusiausvyros tarp struktūrinės veiklos ir pertraukiamo poilsio laiko, kad padidintumėte savo kūrybinį mąstymą.
- Išbandykite ką nors naujo.
Prisijunkite prie klubo, išbandykite naują hobį, žaiskite žaidimą, skaitykite knygą ar gaminkite naują receptą, kad paskatintumėte kūrybiškumą ir atitrauktumėte nuo nuobodulio.
- Išeik į lauką.
Laikas su gamta yra vienas geriausių terapinių būdų apsisaugoti nuo nuobodulio. Tai taip pat skatina kūrybinį mąstymą.
- Apimkite smalsumą ir gerumą.
Tai padės jums labiau bendrauti su žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu.
- Apkabinkite prisiminimus.
Prisiminimai yra didelė laiko dalis, praleidžiama žmonėms senstant. Tai normalu ir laukiama. Jei per daug prisiminimų tampa problema, pabandykite kelias minutes sutelkti dėmesį į esamus ar būsimus tikslus ir norus.
Padėkite vaikams priimti nuobodulį
Ne tėvų pareiga linksminti savo vaikus kiekvieną dienos akimirką. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir kūrybingi. Nuobodulys padeda jiems sustiprinti kūrybinius raumenis ir išmokti susidoroti su nuobodulio jausmu senstant.
Jei jie protestuoja prieš nuobodulį, pripažinkite savo jausmus ir paprašykite jų sugalvoti sprendimą. Jei jiems sunku, pasiūlykite idėjų, kuriose nėra elektroninio įrenginio.
Nuobodulys gali būti nemalonus arba varginantis žmonėms, jaučiantiems baimę, nerimą ar prislėgtą. Tokiu atveju jie turėtų ieškoti profesionalios pagalbos, kad galėtų įveikti savo jausmus ir ugdyti sveikus įveikos įgūdžius.
Nebijokite nuobodulio. Tai normali gyvenimo dalis. Stenkitės to neatmesti ar nepatikti. Vietoj to pabandykite žiūrėti kaip į galimybę atkurti savo smegenis ir kurti problemų sprendimus.
Ashok Seshadri, MD., yra psichiatras Ostine, Minesotoje.
