Amanda Conlin ir Larissa Barber, kviestiniai bendradarbiai
Daugelyje darbo kultūrų žmonės mano, kad geriausi darbuotojai dirba be perstojo ir išlaiko gerus rezultatus. Pertraukų darymas darbo valandomis dažnai vertinamas kaip laiko švaistymas (Lim, 2002). Bet ar tikrai taip yra?
Priešingai intuicijai, pertraukos darbe iš tikrųjų gali pagerinti našumą.
Šaltinis: Thinkstock
Darbuotojams reikia pakankamai motyvacijos ir gebėjimo atlikti visą savo potencialą (Meijman ir Mulder, 2013). Darbo užduotys yra sudėtingos. Jie reikalauja, kad darbuotojai nesiblaškytų ir ilgą laiką nesiliautų siekti savo darbo tikslų (Muraven, Tice ir Baumeister, 1998). Pavyzdžiui, atliekant varginančias užduotis, vidutinio darbuotojo gebėjimas susikaupti ir atkakliai atlikti darbą kas minutę sunkėja (Jung ir kt., 1997).
Pertraukos gali papildyti psichologines išlaidas, susijusias su sunkiu darbu, pagerinti darbo našumą ir padidinti energiją.
Tam tikru momentu darbuotojai turi nustoti dirbti, kad galėtų įkrauti baterijas, taip sakant. Trumpos pertraukos per darbo dieną iš tikrųjų gali padidinti protinius išteklius, tokius kaip dėmesys, užtikrinant gerą darbą. Pavyzdžiui, mokslininkai įrodė, kad žiūrint juokingą aštuonių minučių vaizdo įrašą (Cheng & Wang, 2015) arba mažiau nei vieną minutę praleidžiant žiūrint į gamtą (Lee ir kt., 2015), pagerėja darbuotojų našumas grįžus prie darbo.
Yra vienas įspėjimas: ne visos pertraukos yra vienodos.
Darbuotojai linkę rinktis pertraukas, kurios dažnai neduoda naudos (Fritz, Lam ir Spreitzer, 2011). Kai kurios iš populiariausių pertraukų, pavyzdžiui, užkandžiavimas, kofeino gėrimas ar išsiliejimas apie problemą, iš tikrųjų yra susijusios su didesniu nuovargiu (Fritz ir kt., 2011). Taip yra todėl, kad darbuotojai šia veikla užsiima jau pavargę kaip būdas susitvarkyti. Be to, šios pertraukos vargu ar pašalina pagrindines nuovargio priežastis.
Vienas iš pagrindinių veiksmingos pertraukos komponentų yra psichologinis atsiribojimas, o tai reiškia protinį atsiribojimą nuo darbo minčių (Sonnentag ir Fritz, 2007). Perkeliant dėmesį, atsiribojimas padeda mums tiesiogiai sumažinti darbo poreikius, kurie sukelia nuovargį, ir natūraliai atsigauti (Meijman ir Mulder, 2013). Kai kurios pertraukos padeda mums išvengti šių su darbu susijusių minčių geriau nei kitos (Glynn, Christenfeld ir Gerin, 2002),
Kitas svarbus veiksmingos pertraukos komponentas yra teigiamų emocijų išgyvenimas (Sonnentag & Fritz, 2007). Teigiamos emocijos panaikina neigiamą darbo užduočių poveikį (Trougakos ir kt., 2008) ir padidina kraujotaką tose smegenų srityse, kurias naudojame sutelkdami dėmesį (Lee ir kt., 2015).
Pertraukos darbe pagerina darbuotojo veiklą, jei jos padeda atsiriboti ir skatina teigiamas emocijas. Toliau pateikiamas pertraukų, kurios gali būti veiksmingos darbo dienos metu, sąrašas (Fritz ir kt., 2011):
- Meditacija padeda atitrūkti nuo darbo minčių, išvalydamas mintis ir sutelkdamas dėmesį į atsipalaidavimą.
- Fizinė veikla padeda padidinti kraujotaką tose smegenų srityse, kurios yra būtinos susikaupimui ir dėmesiui.
- Išmokti ko nors naujo arba žaisdami žaidimą padėsite pasitikėti savimi ir padidės motyvacija.
- Padeda kolegai padės pajusti socialinio ryšio jausmą, kuris turėtų jaustis guodžiantis ir teigiamas.
- Naujo tikslo nustatymas o mąstymas apie ateitį padės pamatyti platesnį vaizdą ir iš naujo įvertinti gyvenimą teigiamai.
Taikydami kai kurias iš šių strategijų darbo pertraukų metu galime pastebėti, kad darbo vieta yra sveikesnė, laimingesnė ir produktyvesnė.
Amanda Conlin yra doktorantė, studijuojanti socialinę ir pramoninę-organizacinę psichologiją Šiaurės Ilinojaus universitete. Jos tyrimai yra skirti darbuotojų atsigavimui ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Ji taip pat dirba „Vantage Leadership Consulting“ moksline bendradarbe.
Larissa Barber, mokslų daktarė, yra Šiaurės Ilinojaus universiteto psichologijos docentė. Ji dėsto pramoninės-organizacinės psichologijos, tyrimų etikos, personalo psichologijos ir profesinės sveikatos psichologijos kursus. Jos tyrimai yra skirti profesiniam stresui, miegui ir atsigavimui bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai.
LinkedIn vaizdo kreditas: Pressmaster / Shutterstock
