Kaip pyktis ir nerimas sąveikauja?

Nors pyktis ir nerimas yra dvi skirtingos emocijos, kaip ir visos emocijos, jos suteikia mums informacijos apie mus pačius – jei tik galime skirti laiko jų išklausyti. Ir nors jie yra skirtingi, jie gali sąveikauti įvairiais būdais, kurie gali sustiprinti nerimą, pyktį arba abu.

Pyktis

Pyktis yra emocija, kuriai būdingas priešiškumas kam nors ar kažkam, kurį mes suvokiame kaip atsakingą už savo kančias. Dažniausiai tai yra orientuota į praeitį – apie tai, kas, mūsų manymu, „turėjo“ įvykti arba kažkas, kas, mūsų manymu, neturėjo įvykti.

Kai destruktyvus, pyktis gali pakenkti mūsų sveikatai ir santykiams, pakenkti karjerai ir prisidėti prie piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Konstruktyviai valdoma, ji gali padėti sustiprinti mūsų gebėjimą ryžtingai išreikšti save ir suteikti motyvacijos ištaisyti klaidą.

Nerimas

Nerimas pasireiškia kūno įtampa, susirūpinusiomis mintimis ir fiziniais pokyčiais. Gana dažnai nerimas yra reakcija į savęs ir (arba) aplinkos nekontroliavimą. Nerimas dažniausiai susijęs su ateitimi, apimančiu laisvai sklandančią įtampą dėl kažko vykstančio, net kai tai yra blogai apibrėžta.

Nerimas dažnai yra emocinio vengimo pagrindas – emocijų slopinimas ir slopinimas. Toks vengimas yra bandymas pabėgti nuo diskomforto, kurį sukelia tokie jausmai kaip pyktis, nerimas, gėda, kaltė ir nepakankamumas. Tai ypač aktualu, kai šie jausmai yra iššūkis mūsų savigarbai.

Tačiau nerimas gali būti naudingas, nes gali paskatinti mus spręsti mums svarbias problemas, susijusias su emocinės ir fizinės gerovės gerinimu. Per daug gali paralyžiuoti, o per mažai gali trukdyti imtis veiksmų.

Fizinis pykčio ir nerimo poveikis

Ir pyktis, ir nerimas priverčia mūsų kūną fiziologiškai būti „didelio budrumo“. Tačiau pykčio sužadinimas dažniausiai kyla dėl konkrečiai nustatytos grėsmės, o nerimas gali neturėti tokio tikslo.

Pykčio būsenų metu padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, kaip ir kraujospūdis. Lėtinis pyktis koreliuoja su širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu ir net nugaros skausmais.

Kai nerimas yra stiprus, jį gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, drebulys, padidėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, greitas širdies plakimas ir bendras dezorientacijos jausmas. Lėtinis nerimas gali paaštrinti tokias ligas kaip širdies ligos, virškinimo trakto sutrikimai ir kvėpavimo takų ligos ir, nors jų nesukelia, veikti. tose pačiose sistemose, kurioms taikomos šios ligos.

Savęs vertinimas ir pykčio bei nerimo sąveika

Kaip pabrėžiama budizmo psichologijoje, gyvenimas sukelia skausmą dėl aplinkybių, kurių negalime kontroliuoti. Tačiau mes sukuriame papildomų kančių dėl minčių apie savo skausmą. Mes aiškiai tai darome, kai kritiškai vertiname save dėl pykčio ar nerimo.

Iš esmės, nors šios emocijos yra reakcija į tam tikrą suvokiamą grėsmę, pykčio ar nerimo išgyvenimas savaime gali tapti grėsmės šaltiniu. Vadinasi, mūsų sprendimas gali tik sustiprinti tokių emocijų intensyvumą ir skatinti jų sąveiką. Tai galime padaryti tokiu būdu.

1. Galime supykti ant savęs dėl to, kad nerimaujame.

Gėda dažnai yra nerimo pasekmė, kai laikome save silpnais arba netinkamais nerimauti. Tokia gėda gali apimti pyktį, nukreiptą į vidų. Ir nors nuosprendis gali kilti iš gėdos, tai yra gėdos forma. Ši reakcija atspindi patirties sąveiką, kai nerimo jausmas sukelia gėdą, kuri veda į pyktį, o tai veda į gėdą, todėl esame labiau pažeidžiami pykčio ar nerimo.

2. Jausdami pyktį galime sunerimti.

Patirti nerimą dėl savo pykčio gali būti geras dalykas. Tai gali paskatinti mus ugdyti tą pauzę, kuri yra būtina norint konstruktyviai apmąstyti savo pyktį – jausmus, slypinčius už jo, taip pat lūkesčius ir netikėtas išvadas, kurios gali jį paskatinti. Tokia pauzė leidžia mums reaguoti, o ne reaguoti į savo pyktį.

Tačiau kai kurie iš mūsų gali patirti neaiškų ir mįslingą nerimą tą akimirką, kai iš mūsų sąmoningumo gelmių pradeda skverbtis bet koks pykčio reginys – iš mūsų pasąmonės ir į sąmoningą suvokimą. Tai gali būti ypač atvejis, kai pyktis mums atrodo bauginantis, vengiame konfliktų, nerimaujame dėl savo impulsų kontrolės ir išmokome išsižadėti pykčio.

Pykčio ir nerimo sąveikos tyrimai

Pastarųjų metų tyrimai buvo skirti konkretesnių pykčio ir nerimo sąveikos būdų paieškai. Viename tyrime padaryta išvada, kad polinkis į pyktį dažnai buvo susijęs su patiriamu nerimu (Jha, Fava ir kt., 2020). Be to, jie parodė, kad tie, kurie serga depresija, lydimi dirglumo ir nerimo, dažniau patiria pykčio priepuolius nei tie, kurie serga tik depresija.

Kitas tyrimas nagrinėjo ryšį tarp pykčio ir pykčio priepuolių bei depresinių ir nerimo sutrikimų bei atitinkamų klinikinių veiksnių (de Bles & Rius ir kt., 2019). Šiame tyrime dalyvavo pacientai, kuriems diagnozuota depresija, nerimas ir tiek. Nustatyta, kad tie, kurie patyrė ir depresiją, ir nerimą, buvo labiausiai linkę patirti pyktį ir pykčio priepuolius. Tie, kurie tiesiog nerimavo, o vėliau tie, kurie buvo tiesiog prislėgti, atspindėjo mažėjantį polinkį į pyktį.

Be to, neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tie, kuriems skauda klasterį, turi didesnį pykčio bruožų laipsnį, palyginti su būsenos pykčiu (nuolatinis polinkis, palyginti su momentiniu ir situaciniu reaktyvumu), kuris prisideda prie klasterinio galvos skausmo, o ne lėtinės migrenos (Bausa ir Cevoli ir kt., 2019). ).

Kaip minėjau ankstesniame įraše (2019 m. lapkričio mėn.), nesaugus prisirišimo stilius daro mus pažeidžiamus pykčiui. Tačiau konkrečiai, nerimastingi ir vengiantys prisirišimo stiliai gali turėti specifinį poveikį nerimui ir pykčiui.

Viename tyrime tiriamieji užpildė klausimynus, kuriuose buvo vertinamas prisirišimas, emocinis disreguliavimas ir slopinimas, depresijos ir socialinio nerimo simptomai bei agresyvus elgesys (Clear, Gardner ir kt., 2019). Nustatyta, kad didesni liūdesio valdymo sunkumai buvo susiję su depresija ir socialiniu nerimu, bet ne su agresija. Priešingai, didesni pykčio sunkumai buvo susiję su agresyviu elgesiu, bet ne su depresija ir nerimu.

Tai atitinka tai, ką pastebėjau savo praktikoje, kad vien nerimas gali sukelti „užšalimo“ potyrį, kaip patarlė elnias priekiniuose žibintuose. Priešingai, per dažnai daugelis žmonių, kurie yra linkę išreikšti savo pyktį žodžiu arba fiziškai agresyviai, elgiasi iš depresijos branduolio.

Atsparumas patiriant pyktį ar nerimą

Esame atspariausi, kai esame atviri atpažinti ir priimti visą savo jausmų spektrą be sprendimo. Tam reikia lavinti savo gebėjimą raminti save ir užjausti save kaip atsaką į mūsų pyktį ar nerimą. Tai sudėtinga užduotis, reikalaujanti išmokti stabtelėti ir nepamiršti vidinio balso, kuris informuoja, kaip patiriame šias emocijas. O kai padidiname savo gebėjimą sėdėti, gerbti ir valdyti savo pyktį ir nerimą, mes padidiname savo atsparumą susidoroti su gyvenimo iššūkiais.