COVID-19 mitai sugriauti

sveikata

Mayo klinikos sveikatos sistemos darbuotojai

Šį rudenį Ajovoje, Minesotoje ir Viskonsine padaugėjo COVID-19 infekcijų, įskaitant bendruomenes, kurias aptarnauja Mayo Clinic Health System. Kai kuriose mūsų vietose buvo suaktyvinti ligoninių skubios pagalbos planai, siekiant valdyti padidėjusį pacientų, hospitalizuojamų dėl COVID-19 infekcijų, skaičių.

Tikėtina, kad socialinėje žiniasklaidoje arba iš draugų ar šeimos narių girdėjote įvairių teorijų apie COVID-19. Turint baisių naujienų apie didėjančias pandemijos tendencijas, gali kilti pagunda patikėti šiais abejotinais teiginiais. Patikslinkime rekordą.


Mitas: COVID-19 atvejų šuolius lemia dažnesni tyrimai.

Faktas: Infekcijų padidėjimas nėra susijęs su padažnėjusiais tyrimais. Didesnį susirūpinimą nei atliktų tyrimų skaičius kelia teigiamų rezultatų procento padidėjimas. Tai reiškia, kad virusas yra greitai plinta mūsų bendruomenėse. Sužinokite apie skirtingus COVID-19 testų tipus.

COVID-19 tyrimas yra labai svarbus, nes jis padeda žmonėms apsispręsti dėl saviizoliacijos ir padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams priimti sprendimus dėl gydymo. Plačiai paplitę tyrimai taip pat leidžia vietiniams sveikatos skyriams stebėti viruso plitimą ir teikti rekomendacijas mokykloms ir įmonėms.


Mitas: mes galime pasiekti bandos imunitetą leisdami virusui plisti tarp gyventojų.

Faktas: Bandos imunitetas atsiranda, kai didelė bendruomenės dalis (banda) tampa atspari ligai, todėl ligos plitimas nuo žmogaus žmogui yra mažai tikėtinas. Dėl to visa bendruomenė tampa apsaugota – ne tik tie, kurie turi imunitetą. Yra keletas didelių problemų, susijusių su bendruomenės infekcija, kad būtų sukurtas bandos imunitetas COVID-19 sukeliančiam virusui. Pirma, dar neaišku, ar užsikrėtus COVID-19 virusu žmogus tampa atsparus būsimai infekcijai. Jei nesukuria imuniteto, bandos imunitetas neveiks.

Net jei COVID-19 infekcija sukuria ilgalaikį imunitetą SARS-CoV-2, COVID-19 sukeliančiam virusui, daug žmonių turėtų užsikrėsti, kad pasiektų bandos imuniteto slenkstį. Ekspertai mano, kad 70% gyventojų JAV – daugiau nei 200 milijonų žmonių – turėtų pasveikti nuo COVID-19, kad sustabdytų epidemiją. Toks infekcijos kiekis taip pat galėtų sukelti rimtų ir galimai ilgalaikių komplikacijų ir milijonų mirčių. Jei daug žmonių iš karto susirgs COVID-19, sveikatos priežiūros sistema gali greitai priblokšti.


Mitas: mirčių nuo COVID-19 skaičius yra daug mažesnis, o liga yra pernelyg išpūsta.

Faktas: Šis mitas kyla iš CDC lentelės, kuri parodė, kad daugumos žmonių, mirusių nuo COVID-19, mirties liudijime nurodytos kelios priežastys. Spėjama, kad daugumą šių mirčių lėmė kitos jau esamos ligos, tokios kaip širdies ar plaučių ligos, susilpnėjusi imuninė sistema, sunkus nutukimas ar diabetas.

Šio samprotavimo problema yra ta, kad didžioji dauguma šių žmonių būtų galėję gyventi daug ilgiau, jei nebūtų užsikrėtę COVID-19. CDC paaiškino: „Mirtims dėl kitų sąlygų ar priežasčių, be COVID-19, vidutiniškai buvo 2,6 papildomos sąlygos arba priežastys. Tai sutampa su tuo, ką visuomenės sveikatos pareigūnai sakė anksčiau: rizika susirgti pavojingais COVID-19 simptomais gali padidėti vyresnio amžiaus žmonėms ir bet kokio amžiaus žmonėms, turintiems kitų rimtų sveikatos problemų.


Mitas: Rimtai susirgs ir dėl COVID-19 teks gultis į ligoninę tik pagyvenę žmonės arba turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Faktas: COVID-19 gali užsikrėsti įvairaus amžiaus žmonės. Rizika susirgti pavojingais COVID-19 simptomais gali padidėti vyresnio amžiaus žmonėms arba bet kokio amžiaus žmonėms, turintiems kitų rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ar plaučių ligos, susilpnėjusi imuninė sistema, sunkus nutukimas ar diabetas.

Įvairaus amžiaus žmonės dėl COVID-19 hospitalizuojami. Vidutinis pacientų, hospitalizuotų dėl COVID-19, amžius Mayo klinikos sveikatos sistemoje kasdien svyruoja.


Mitas: negalima pasitikėti COVID-19 duomenų kokybe.

Faktas: Pandemijos pradžioje informacija apie COVID-19 dažnai keitėsi gydytojams ir mokslininkams sužinojus apie naująjį virusą. Tai galėjo paskatinti kai kuriuos žmones susirūpinti duomenų ir informacijos patikimumu. Be to, partizanų požiūris ir žinučių siuntimas paskatino dar didesnį skepticizmą.

Tačiau žinome, kad ligoninėse Vidurio Vakarų viršutinėje dalyje labai daugėja pacientų, kuriuos reikia hospitalizuoti dėl COVID-19. Per pastarąsias kelias savaites pacientų, sergančių COVID-19, skaičius Mayo Clinic sveikatos sistemos ligoninėse labai išaugo padidėjo. Tokia padėtis gali išnaudoti ligoninės išteklius ir paveikti galimybes teikti prevencinę ir skubią pagalbą mūsų bendruomenėse.


Mitas: šaltas oras ir sniegas gali nužudyti COVID-19.

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šaltesnis oras gali nužudyti COVID-19 ar kitus virusus. Normali žmogaus kūno temperatūra išlieka apie 36,5–37 C, nepriklausomai nuo išorės temperatūros ar oro sąlygų.

Norėdami sumažinti COVID-19 plitimą mūsų bendruomenėse, naudokite šias praktikas:
  • Viešoje vietoje dėvėkite kaukę. Aš nešioju kaukę, kad tave apsaugočiau. Tu dėvi kaukę, kad mane apsaugotum.
  • Išlaikykite fizinį atstumą – 6 pėdų arba maždaug dviejų rankų ilgio atstumu nuo kitų žmonių.
  • Venkite asmeninių susibūrimų.
  • Nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Tai paprasta ir efektyvu.
  • Likite namuose, jei nesijaučiate gerai.
  • Pasidarykite testą, jei turite COVID-19 simptomų. Paskambinkite savo vietiniam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, kad suplanuotų tyrimą.
  • Išsiskirti, jei buvote šalia sergančio asmens arba kurio testas buvo teigiamas.

Mitas: šiuo metu vartoju antibiotiką, todėl tai gali užkirsti kelią COVID-19 arba jį gydyti.

Faktas: Antibiotikai gydo tik bakterijas, o ne virusus. COVID-19 sukelia virusas. Todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami profilaktikai ar gydymui. Tačiau kai kurie žmonės, paguldyti į ligoninę dėl COVID-19, gali gauti antibiotikų, nes jie tuo pačiu metu serga kita bakterine infekcija.


Mitas: COVID-19 nėra blogesnis už sezoninį gripą.

Faktas: COVID-19 pandemijos metu galbūt girdėjote, kad COVID-19 yra panašus į gripą. Tiesa, abi yra užkrečiamos kvėpavimo takų ligos, kurias sukelia virusai, o COVID-19 ir gripu sergantys žmonės gali turėti bendrų simptomų.

Tačiau atidžiau palyginus nustatyta, kad virusai žmones veikia skirtingai ir turi skirtumų. COVID-19 ir gripo simptomai pasireiškia skirtingu metu. COVID-19 simptomai paprastai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po kontakto. Gripo simptomai paprastai pasireiškia praėjus vienai ar keturioms dienoms po užsikrėtimo. Dėl COVID-19 galite prarasti skonį ar kvapą.

Atrodo, kad COVID-19 yra labiau užkrečiamas ir plinta greičiau nei gripas. Sunkios ligos, tokios kaip plaučių pažeidimas, gali būti dažnesnės sergant COVID-19 nei gripu. Mirtingumas nuo COVID-19 taip pat yra didesnis nei nuo gripo. COVID-19 gali sukelti kitokias komplikacijas nei gripas, pvz., kraujo krešulius ir daugiasisteminį uždegiminį sindromą vaikams.

Kitas skirtumas yra tas, kad gripą galima gydyti antivirusiniais vaistais. Šiuo metu nėra patvirtintų ir prieinamų antivirusinių vaistų COVID-19 gydymui. Mokslininkai vertina daugybę vaistų ir gydymo būdų nuo COVID-19. Kai kurie vaistai gali padėti sumažinti COVID-19 sunkumą.


Mitas: medžiaginės kaukės neapsaugo nei jūsų, nei kitų nuo COVID-19.

Faktas: Paprasčiau tariant, medžiaginės kaukės dėvėjimas padeda sumažinti COVID-19 plitimą. Tyrimai rodo, kad nemažai žmonių, sergančių COVID-19, neturi simptomų arba yra laikomi besimptomiais. Kalbėdami, čiaudindami, kosėdami ar pakeldami balsą (pvz., dainuodami ar šaukdami) šie žmonės gali nežinoti, kad perduoda virusą kitiems. Turėtumėte dėvėti medžiaginę kaukę, kad sumažintumėte galimybę kitiems aplinkiniams perduoti kvėpavimo takų lašelių (spjaudų). Turėtumėte dėvėti kaukę, kad apsaugotumėte kitus, o jie turėtų dėvėti kaukę, kad apsaugotumėte jus. Skaitykite daugiau apie kaukes.


Mitas: vaikai, kuriems išsivysto COVID-19, nesuserga sunkiomis ligomis.

Faktas: Dauguma…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *