Visame pasaulyje žaibas į žemę trenkia maždaug 100 kartų per sekundę arba 8 milijonus kartų per dieną, o žaibo smūgių padaryta žala yra labai didelė. Tačiau žaibo sauga mažai tyrinėta ir mažiau praktikuojama. Disciplinuotas ir sistemingas požiūris į žaibo saugą gali padėti geriau valdyti pavojų ir sumažinti išlaidas.
Žmonių nuostoliai ir sužeidimai
Žinoma, kad žaibas yra viena iš pagrindinių su oro sąlygomis susijusių mirčių ir sužalojimų priežasčių. Kasmet visame pasaulyje žūsta beveik 2 000 žmonių, dar tūkstančiai išgyvena su pasekmėmis. Aštuoniasdešimt penki procentai žaibo aukų yra poilsiaujantys ar dirbantys 10-35 metų vaikai ir jauni vyrai. Dvidešimt procentų žaibo smūgio aukų miršta, o 70 proc. išgyvenusiųjų patiria sunkių ilgalaikių padarinių.
Taip pat yra ilgas užregistruotų nelaimių, kurias sukėlė žaibo smūgis, sąrašas. Kalbant konkrečiai apie sandėliavimo ir perdirbimo veiklą, žaibas sudaro 61 proc. gamtos reiškinių sukeltų nelaimingų atsitikimų; Šiaurės Amerikoje 16 iš 20 nelaimingų atsitikimų, susijusių su naftos produktų saugojimo talpyklomis, įvyko dėl žaibo smūgio.
1994 m. DRONKA (Egiptas) žaibas trenkė į aštuonių degalų rezervuarų kompleksą. Trys iš saugyklų talpyklų, kurių kiekvienoje buvo laikoma apie 5 000 tonų lėktuvų arba dyzelinio kuro, skirto kariuomenei, sprogo ir išpylė degantį kurą į kaimą. Žuvo daugiau kaip 410 žmonių, sugriauta daugiau kaip 200 namų, o mažiausiai 20 000 išsigandusių žmonių pabėgo ir patraukė į už penkių mylių esančią provincijos sostinę Asiūto miestą.
2000 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose – SONOROJE žaibas trenkė į chemijos gamykloje esantį elektros transformatorių. Gyventojai buvo evakuoti 800 m spinduliu (200 žmonių) ir apgyvendinti centruose. Šeši žmonės, įskaitant keturis ugniagesius gelbėtojus, buvo sužeisti.
2004 m. PERU žaibas sukėlė sprogimą civilinių sprogmenų sandėlyje, žuvo šeši žmonės ir dar šeši buvo sužeisti.
2005 m. Ispanijoje – HUESCA, miltų fabriko grūdų sandėlyje apie 18.00 val. įvyko sprogimas, po kurio kilo gaisras. Buvo sužeista 19 žmonių, iš kurių 7 patyrė sunkius sužalojimus. 11 žmonių buvo hospitalizuoti. Įrenginys, kuriame dirbo apie 20 darbuotojų, buvo smarkiai apgadintas.
Žala verslui
Žaibo sukeltos problemos yra viena dažniausių bėdų, su kuriomis šiandien susiduria Amerikos verslas. Neseniai atliktas Carnegie-Mellon tyrimas parodė, kad 33 % JAV įmonių nukenčia nuo žaibo – ir kad nuo žaibo audrų nukenčia daugiau įmonių nei nuo potvynių, gaisrų, sprogimų, uraganų, žemės drebėjimų ir smurto.
Vokietijos draudimo bendrovės tyrimo duomenimis, žaibas padaro 27,4 % elektroninės įrangos sugadinimų. Be to, Prancūzijos draudimo bendrovė AXA atliko tyrimus ir padarė išvadą, kad po gaisro kas antra įmonė per penkerius metus turi nutraukti veiklą, nes tiesioginiai nuostoliai (nekilnojamasis turtas, gamybinės patalpos, IT įranga ir t. t.) arba netiesioginiai nuostoliai (laikinas atleidimas iš darbo, klientų praradimas, negautos pajamos ir pan.
Hartford Insurance Co. duomenimis, dėl žaibo JAV kasmet patiriama daugiau kaip 5 mlrd. dolerių bendrų draudimo pramonės nuostolių. 2008 m. tik namų savininkams išmokėtos išmokos (į kurias neįskaičiuotos poliso išskaitos sumos) yra tokios: Apmokėtų draudimo išmokų skaičius buvo 246 200. Apdraustieji nuostoliai sudarė 1,065 mlrd. dolerių. Vidutinės išlaidos vienai žalai buvo 4324 JAV doleriai .
Apsaugos nuo žaibo praktika
Mokslininkai įspėjo, kad dėl visuotinio atšilimo gali suintensyvėti ekstremalūs orai. Iki šimtmečio vidurio žaibų smūgių skaičius gali padidėti dvigubai, trigubai ar net daugiau(2). Smarkios pastarųjų metų audros gali būti to preliudija. Pavyzdžiui, Kambodžoje labai padaugėjo mirčių dėl žaibo smūgio – nuo 47 mirčių 2007 m. iki 93 ir 133 mirčių 2008 ir 2009 m. atitinkamai. Reikėtų įtikinamai argumentuoti, kad žaibo sukeliamas žmonių aukas reikėtų mažinti priimant aktyvias gynybos gaires.
Be to, dėl spartaus silicio pagrindu veikiančių, mikroprocesoriais valdomų prietaisų augimo visoje mūsų visuomenėje verslas susidurs su didesne žaibo grėsme ir padidės išlaidos bei nuostoliai, kol nebus imtasi tinkamų apsaugos nuo žaibo priemonių kaip standartinės praktikos. Tiesioginis ir netiesioginis žaibo poveikis elektros ir elektroninei įrangai yra didelis, tačiau ši problema mažai pripažįstama. Draudimo pramonė pateikia įdomų pavyzdį.
Joje plačiai propaguojamos draudimo poliso kainos nuolaidos už spynų su užraktais, gesintuvų, apsaugos signalizacijų, dūmų detektorių ir kt. naudojimą. Tačiau nėra lygiaverčių paskatų apdraustiesiems naudotis apsaugos nuo žaibo sistemomis, skirtomis jautriai elektroninei įrangai apsaugoti. Draudimo bendrovės galėtų veikti kaip permainų iniciatorės, o jų nauda būtų tokia, kad jos sutaupytų nemažai išmokėtų išmokų.
Pagal https://www.zaibosauga.com/apsauga-nuo-zaibo/
