SPENGIMAS AUSYSE: PRIEŽASTYS, TIPAI IR GYDYMAS

sveikata

SPENGIMAS AUSYSE, PRIEŽASTYS IR GYDYMAS

 

Spengimas ausyse – tai skambėjimo, dūzgimo, šnypštimo, švilpimo ar kitų garsų pojūtis. Jis gali būti pastovus arba su pertrūkiais ir įvairaus tūrio. Dažnai tai geriausia jausti tyloje.

Retais atvejais triukšmas ausyje sinchronizuojamas su širdies plakimu ir tampa pulsuojantis. Šią būklę gali sukelti įvairios LOR, smegenų ar kitų organų sistemos patologijos, todėl ją turi diagnozuoti ir gydyti specialistas.

 

Reiškinio aprašymas

Spengimas ausyse arba skambėjimas ausyse yra labai dažna patologija, kuria serga maždaug kas penktas suaugęs žmogus. Paprastai jis sukelia tik diskomfortą, tačiau kartais gali trukdyti susikaupti ir normaliai miegoti. Dėl to pacientas patiria nuolatinį stresą, kuris neigiamai veikia jo asmeninius santykius ir darbą.

 

Neretai su šia liga siejamas klausos praradimas, nors ji pati nesukelia kurtumo. Daugelis žmonių, sergančių spengimu ausyse, puikiai girdi. Kartais jiems padidėja jautrumas garsui (hiperakuziazė), todėl jie turi imtis priemonių išoriniam triukšmui apriboti.

Kai kuriais atvejais anomalija išnyksta pašalinus priežastį, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą arba ausies kamštį. Tačiau dažnai net ir po gydymo spengimas ausyse išlieka.

 

Kodėl spengimas ausyse?

 

Spengimas ausyse gali būti susijęs su klausos sistemos – išorinės ausies, vidurinės ausies, vidinės ausies arba smegenų – pažeidimu. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas vyksta organizme, kai spengia ausyse:

Spontaninė elektroakustinė emisija, t. y. savaiminis elektrinių signalų, kurie suvokiami kaip spengimas ausyse, susidarymas vidinės ausies sraigėje;
Kortikalinių organų pažeidimas, kai sutrinka kochlearinių klausos ląstelių funkcija;
Disonansas tarp sveikų ir pažeistų sraigės ląstelių, kurį gali sukelti normalus senėjimo procesas;
Padidėjęs užpakalinių smegenų kochlearinių branduolių aktyvumas, kurį sukelia per didelis išorinis triukšmas;
Klausos plastiškumas, t. y. nervinių centrų suaktyvėjimas reaguojant į klausos praradimą dėl kochlearinio pažeidimo;
Naujų jungčių tarp klausos nervų neuronų susidarymas, kai jie yra pažeisti, suspausti auglio ar kraujosruvos, ir impulsų generavimas juose nesant išorinio garso;
trišakio, veidinio, liežuvio ir ryklės bei kitų galvinių nervų pažeidimai, suaktyvinantys vadinamąją otosomatinę sąveiką;
padidėjęs limbinės ir autonominės nervų sistemos aktyvumas dėl padidėjusio jautrumo pirmajam spengimo ausyse epizodui.

Taigi, spengimas ausyse yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslios diagnozės naudojant modernią įrangą ir kompetentingo gydymo.

 

Spengimas ausyse

 

Skiriami skirtingi spengimo ausyse tipai:

 

Subjektyvus: pacientas girdi triukšmą, kuris nekyla iš išorinės aplinkos, tai susiję su klausos analizatoriaus dirginimu;
Tikslas: gana retas dėl paciento jautrumo išoriniams garsams ar įvairių kūno dalių vibracijai.

Atsižvelgiant į priežastį, triukšmas skirstomas į šiuos tipus

kraujagyslinis: sukeltas kraujagyslių sistemos pažeidimo;
dėl išorinės arba vidurinės ausies pažeidimo.
raumenų;
Neurosensorinis (periferinis ir centrinis) triukšmas, susijęs su klausos ląstelėmis ir keliais.

Spengimo ausyse priežastys

 

Spengimo ausyse priežastys paprastai būna susijusios su tam tikra klausos organų ar nervų sistemos būkle.

 

Dažniausia spengimo ausyse priežastis yra klausos praradimas. Dėl su amžiumi susijusių pokyčių, traumų ar vaistų pažeidžiamos jautrios sraigės ląstelės. Sraigės ląstelės nustoja siųsti elektrinius signalus į smegenis ir smegenys pradeda generuoti savo impulsus, kad kompensuotų išorinių dirgiklių trūkumą.

 

Triukšmą gali sukelti išorinės arba vidurinės ausies ligos, pavyzdžiui, ausų sieros kamščiai, vidurinės ausies uždegimas, ausies kanalo susiaurėjimas ir būgninės ertmės patinimas.

 

Stipraus triukšmo poveikis yra labai dažna ne tik klausos praradimo, bet ir triukšmo ausyse priežastis. Visi turėtų žinoti apie žalingą garsios muzikos, mašinų keliamo triukšmo poveikį ir apsisaugoti nuo tokio poveikio. Barotrauma yra dar viena klausos praradimo priežastis.

 

Šį simptomą gali sukelti daugiau kaip 200 vaistų, dažniausiai aspirinas, aminoglikozidiniai antibiotikai (gentamicinas, kanamicinas) ir chinino dariniai. Triukšmą gali sukelti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, etakrininė rūgštis, platinos dariniai, AKF inhibitoriai ir kiti vaistai. Metilo alkoholio ir benzeno poveikis taip pat pavojingas.

 

Menjero liga – tai sutrikimas, kurį lydi trumpalaikis galvos svaigimas, skambėjimas ir užsikimšimas ausyse bei laikinas klausos praradimas.

 

Klausos nervo neurinoma – tai navikas, pažeidžiantis nervinį kelią, vedantį iš sraigės į smegenų centrus, ir sukeliantis triukšmą bei klausos praradimą vienoje pusėje.

 

Pulsuojantis triukšmas paprastai siejamas su kraujotakos sistemos sutrikimais. Jis pasireiškia nėštumo, anemijos, tirotoksikozės, arterito ir padidėjusio intrakranijinio spaudimo atvejais; kraujagyslių ūžesys taip pat pasitaiko esant širdies ydoms, kraujagyslių anomalijoms ir ausies arterijų stenozėms.

 

Objektyvų spengimą ausyse gali sukelti temporomandibulinio sąnario ligos, minkštojo gomurio raumenų patologija, vidurinės ausies ir nosiaryklės eustachijaus vamzdelio angos plyšimas.

 

Ligos, galinčios sukelti spengimą ausyse: hepatitas, cukrinis diabetas, aterosklerozė, kaklinės stuburo dalies nestabilumas arba osteochondrozė, įvairios paveldimos anomalijos (Chiari, Gardnerio-Turnerio, Klipelio-Feilo, Pence’o, Hunto, Konigsmarko-Hollanderio-Berlino sindromai).

 

Šios patologijos priežastys ir gydymas yra sudėtingi, ir tik specialistas, otolaringologas ir chirurgas, gali visiškai suprasti šią problemą.

 

Simptomai

 

Spengimas ausyse pasireiškia įvairiais pacientui girdimais garsais. Tai gali būti skambėjimo, šurmulio, lėktuvo variklio ūžesio, šnypštimo, švilpimo ar spragtelėjimo garsas. Jis gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik retkarčiais.

 

Jei ausyje atsiranda triukšmas, svarbu kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ne tik klausos praradimas, bet ir hipertenzijos, hipertirozės, anemijos ar kitų negalavimų simptomas.

Sergant infekcinėmis ausų ligomis triukšmą gali lydėti skausmas ir išskyros iš ausies kanalo.

Jei triukšmas susijęs su galvos svaigimu, būtina skubi medicininė pagalba, nes tai gali būti Menjero ligos arba smegenų kraujotakos sutrikimo požymis.

Smegenų auglių atveju šis skundas sustiprėja galvos skausmo įkarštyje. Jei navikas yra užpakalinėje duobėje, triukšmas padidėja keičiantis kūno padėčiai.

 

Diagnozė

 

Gydytojui nurodžius, spengimo ausyse priežasčiai nustatyti gali būti taikomi šie diagnostikos metodai

 

Išsami fizinė apžiūra, anamnezės tyrimas, galvos ir kaklo apžiūra ir kaukolės nervų funkcijos nustatymas;
Klausos tyrimai (kameriniai, šnabždesio ir kalbėjimo testai ir instrumentinė klausos diagnostika: toninio slenksčio audiometrija, impedanso audiometrija);
Objektyvus audiologinis tyrimas: smegenų kamieno klausos atsakas (BCAR) ir ekstratimpaninė elektrokocheleografija;
kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos;
kaklo ir perikranijinių raumenų palpacijos tyrimas;
endoskopinė nazofaringoskopija raumenų ūžesių priežasčiai nustatyti;
mikrotoskopija;
kai kuriais atvejais – hipertenzijos, hipertirozės ir kitų terapinių ligų diagnozė;
kai nurodyta – stuburo kranelio kranijimas, nustatant intrakranijinį spaudimą.

Spengimas ausyse gydymas

 

Pacientą turėtų ištirti ir gydyti otorinolaringologas ir neurologas. Spengimo ausyse gydymas priklauso nuo jo priežasties. Šiam tikslui naudojami įvairūs metodai, pvz:

 

vaistų, įskaitant raminamuosius ir migdomuosius, taip pat raminamuosius ir neuroleptikus;
klausos organo kraujotaką gerinantys vaistai: vinpocetinas, cinarizinas, ergotos preparatai, Predictal, ginkmedis;
Betahistinas, B grupės vitaminai;
fizioterapija: šviesos terapija, UHF, diatermija, jonoforezė, ultragarsas;
mechanoterapija – Politzerio balionų pūtimas, pneumomasažas, aurikulinis masažas, kaklo apykaklės zonos masažas, vibro ir akustinis masažas;
biologinis grįžtamasis ryšys ir refleksoterapija;
klausos aparatų naudojimas;
klausos nervo stimuliacija;
Kochlearinio implanto, kuris pakeičia pažeistų klausos ląstelių funkciją, įdėjimas,
Neurochirurginės intervencijos, pavyzdžiui, klausos nervo naviko pašalinimas arba jo mikrokraujagyslių dekompresija, simpatinių nervinių mazgų ir vidurinės ausies nervų intervencijos.
Klausos gerinimo operacijos – timpanoplastika ir stapedoplastika;
Gyvenimo būdo pokyčiai, karjeros pokyčiai, siekiant apriboti išorinio garso poveikį;
naudoti garso generatorius, kurie skleidžia vadinamąjį baltąjį triukšmą, kad atitrauktų dėmesį nuo spengimo ausyse pojūčio.
Pacientas turėtų vengti pernelyg didelio kofeino, aspirino ir aminoglikozidinių antibiotikų vartojimo.

 

Neretai spengimas ausyse išlieka nepaisant gydymo. Tokiu atveju pacientui rekomenduojama psichoterapija, kad jis galėtų susidoroti su diskomforto sukeltomis problemomis. Taip pat yra nauja pagalbos tokiems pacientams kryptis – perkvalifikavimo terapija. Tai yra tokių gydymo būdų derinys:

garso kaukės, sukuriančios baltąjį triukšmą, jūros triukšmo įrašai, gamtos garsai;
psichoterapija;
Saviugda, joga ir kvėpavimo pratimai.

Be to, gali prireikti odontologo konsultacijos dėl temporomandibulinio sąnario patologijos.

 

Bet kuriam pacientui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *