Šaltinis: StockSnap/Pixabay
Kai slopiname mintis ir emocijas, išstumiame jas iš sąmoningo suvokimo. Kai tai darysime, tikimės, kad mintys ir emocijos išnyks ir mūsų niekaip nepaveiks. Deja, žmogaus smegenys taip neveikia. Vietoj to, slopinimas iš tikrųjų gali sustiprinti mūsų neigiamas emocijas.
Šis efektas buvo parodytas atliekant klasikinį „baltojo lokio“ tyrimą. Tyrime žmonėms buvo pasakyta ne galvoti apie baltąjį lokį. Tiesiog liepta negalvoti apie baltąjį lokį – užgniaužti šias mintis – paskatino šiuos žmones daug dažniau galvoti apie baltuosius lokius (Wegner, Schneider, Carter ir White, 1987). Šis tyrimas padėjo mums suprasti, kad slopinimas yra neveiksmingas būdas sumažinti neigiamas emocijas.
Slopinimo poveikis
Apskritai, slopinimo tyrimai parodė, kad jis turi tris efektus:
- Iš karto atsiranda nepageidaujamų minčių banga.
- Laikui bėgant nepageidaujamos mintys vis labiau įsiveržia į kitas mintis.
- Dažniau atsiranda nepageidaujamų minčių (Wenzlaff & Wegner, 2000).
Tai reiškia, kad slopinimas turi paradoksalių padarinių – kuo labiau stengiamės išstumti savo mintis ar emocijas, tuo jos stipresnės. Nėra visiškai aišku, kodėl taip nutinka, tačiau kai kurie žmonės teigia, kad slopinimas neveikia, nes kai kurie iš mūsų norėjo galvoti apie šias nepageidaujamas mintis. Jų slopinimas nutraukia procesą ir dėl to neleidžia mums įgyvendinti tikslo – galvoti apie šias mintis (Wenzlaff & Wegner, 2000). Taigi mūsų smegenys nuolat grąžina mus prie minčių, kurias bandome slopinti.
Alternatyvi hipotezė yra ta, kad kai nuslopiname mintį, savo smegenyse ją pažymime kaip blogą. Deja, mūsų smegenyse vyksta nesąmoningi procesai, kurie padeda mums stebėti „blogus dalykus“. Taigi mūsų smegenys gali bandyti nepamiršti šių dalykų (Wenzlaff & Wegner, 2000).
Kaip susidoroti su slopinimu
- Rašykite apie savo jausmus. Tyrimai rodo, kad rašymas apie savo jausmus (pavyzdžiui, žurnalas) gali būti veiksmingas būdas greičiau apdoroti tuos jausmus ir juos įveikti (Rude, Mazzetti, Pal ir Stauble, 2011).
- Praktikuokite priėmimą. Emocijų priėmimas gali padėti jas greičiau sumažinti (Rude, Mazzetti, Pal ir Stauble, 2011). Priėmimas taip pat gali padėti nuraminti nerimą ar paniką.
- Išbandykite pažintinį pervertinimą. Emocijų reguliavimo tyrimai dažnai prieštarauja slopinimui ir pervertinimui – pervertinimas laimi kaip veiksmingesnė strategija. Pervertinant dažnai reikia galvoti apie galimus teigiamus jūsų situacijos padarinius arba apie tai, kaip esate dėkingas, kad situacija nėra blogesnė.
- Pratimas. Jei jums sunku kilti neigiamų minčių ar emocijų, gali būti naudinga atlikti energingus pratimus. Jei jūsų kūnas ir smegenys yra priversti naudoti išteklius kitur (pratimui atlikti), atrodo, kad tai padeda lengviau atitraukti mintis.
Trumpai tariant
Slopinimas yra dažnas atsakas į nemalonių ar nepageidaujamų emocijų išgyvenimą. Bet tai nėra idealus atsakymas. Norint veiksmingiau reaguoti į neigiamas emocijas, labai svarbu išmokti nustoti naudoti slopinimą ir vietoj to naudoti sveikesnes emocijų valdymo strategijas.
Adaptuota pagal Berkeley gerovės instituto paskelbtą straipsnį.
