Šaltinis: Siphotography/Deposit Photos
Metakognityvumas yra aukšto lygio mąstymo įgūdis, kuris iškyla iš akademinės bendruomenės šešėlių ir užima deramą vietą klasėse visame pasaulyje. Kadangi internetinės klasės plečiasi į namus, tai yra svarbus laikas tėvams ir mokytojams suprasti metakognityvą ir tai, kaip metakognityvinės strategijos veikia mokymąsi. Šie įgūdžiai leidžia vaikams tapti geresniais mąstytojais ir sprendimų priėmėjais.
Metakognityvas: apleistų įgūdžių rinkinys, skirtas mokiniams įgalinti yra nauja moksliniais tyrimais pagrįsta švietimo konsultantų dr. Robino Fogarty ir Briano Pete’o knyga, kuri ne tik leidžia suprasti, kodėl metakognityvas yra svarbus, bet ir suteikia mokytojams ir tėvams įžvalgių strategijų, kaip mokyti metakognicijos vaikus nuo darželio iki vidurinės mokyklos. Šiame straipsnyje apibendrinamos kelios jų knygos sąvokos ir pateikiamos trys iš trisdešimties strategijų, skirtų sustiprinti metakogniciją.
Kas yra metakognityvumas?
Metakognicija – tai praktika suvokti savo mąstymą. Kai kurie mokslininkai tai vadina „mąstymu apie mąstymą“. Fogarty ir Pete pateikia puikų kasdienį metakognicijos pavyzdį:
Pagalvokite apie paskutinį kartą, kai pasiekėte puslapio apačią ir pagalvojote: „Nesu tikras, ką ką tik perskaičiau“. Jūsų smegenys ką tik sužinojo apie tai, ko nežinojote, todėl galite instinktyviai perskaityti paskutinį sakinį arba iš naujo nuskaityti puslapio pastraipas. Gal dar kartą perskaitysi puslapį. Kad ir kokiais būdais nuspręstumėte užfiksuoti trūkstamą informaciją, šis momentinis suvokimas, kad žinote, ką žinote ar nežinote, vadinamas metakognicija.
Kai pastebime, kad vyksta vidinis dialogas apie savo mąstymą ir tai skatina mus įvertinti savo mokymosi ar problemų sprendimo procesus, darbe patiriame metakogniciją. Šis įgūdis padeda mums geriau mąstyti, priimti pagrįstus sprendimus ir efektyviau spręsti problemas. Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad didėjant jauno žmogaus metakognityviniams gebėjimams, jie pasiekia aukštesnį lygį.
Fogarty ir Pete apibūdina tris metakognicijos aspektus, kurie yra gyvybiškai svarbūs vaikams: planavimas, stebėjimas ir vertinimas. Jie įtikinamai teigia, kad metakognicija yra geriausia, kai ji įtraukiama į mokymo strategijas, o ne mokoma tiesiogiai. Svarbiausia yra paskatinti mokinius tyrinėti ir kvestionuoti savo metakognityvines strategijas taip, kad jos taptų spontaniškos ir iš pažiūros nesąmoningos.
Metakognityviniai įgūdžiai suteikia pagrindą platesnei psichologinei savimonei, įskaitant tai, kaip vaikai giliau suvokia save ir juos supantį pasaulį.
Metakognityvinės strategijos, naudojamos namuose ar mokykloje
Fogarty ir Pete sėkmingai demistifikuoja metakognityvą ir pateikia paprastus būdus, kaip mokytojai ir tėvai gali sustiprinti vaikų gebėjimus panaudoti šiuos aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius. Žemiau pateikiama metakognityvinių strategijų iš trijų planavimo, stebėjimo ir vertinimo sričių santrauka.
1. Planavimo strategijos
Kai mokiniai mokosi planuoti, jie išmoksta numatyti savo idėjų stipriąsias ir silpnąsias puses. Planavimo strategijos, naudojamos metakognityvumui stiprinti, padeda mokiniams kruopščiai išnagrinėti planus tuo metu, kai juos galima lengviausia pakeisti.
Viena iš dešimties knygoje aprašytų metakognityvinių strategijų vadinama „Mąstymo rašalu“. Tai paprastas rašymo žurnalas, reikalaujantis, kad mokiniai apmąstytų pamoką, kurią jie ruošiasi pradėti. Pradedantieji pavyzdžiai gali būti tokie: „Aš nuspėju…“ „Klausimas, kurį turiu…“ arba „Turiu tokį vaizdą…“
Žurnalų rašymas taip pat naudingas užduočių viduryje arba pabaigoje. Pavyzdžiui, „Mane gluminanti namų darbų problema yra…“ „Šią problemą išspręsiu taip…“ arba „Renkuosi šią strategiją, nes…“
2. Stebėsenos strategijos
Stebėjimo strategijos, naudojamos metakognityvumui stiprinti, padeda mokiniams patikrinti savo pažangą ir peržiūrėti mąstymą įvairiuose etapuose. Skirtingai nuo kruopštaus tikrinimo, ši strategija yra atspindinčio pobūdžio. Tai taip pat leidžia koreguoti, kol planas, veikla ar užduotis juda. Stebėjimo strategijos skatina mokymosi atsigavimą, kaip ir anksčiau minėtame pavyzdyje, kai skaitome knygą ir pastebime, kad pamiršome tai, ką ką tik perskaitėme. Atmintį galime atkurti nuskaitydami arba skaitydami iš naujo.
Viena iš daugelio metakognityvinių strategijų, kuriomis dalijasi Fogarty ir Pete, vadinama „žadintuvu“, naudojama norint susigrąžinti arba permąstyti idėją, kai mokinys supranta, kad kažkas negerai. Idėja yra sukurti vidinius signalus, kurie skamba pavojaus signalu. Šis signalas skatina mokinį susigrąžinti mintį, perdaryti matematikos uždavinį arba užfiksuoti idėją diagramoje ar paveikslėlyje. Metakognityvinė refleksija apima mąstymą apie tai, ką aš padariau, tada apžvelgti savo veiksmo pliusus ir minusus. Galiausiai, tai reiškia, kad reikia paklausti: „Kokių dar minčių turiu“, kad judėčiau į priekį?
Mokytojai gali lengvai sukurti stebėjimo strategijas į mokinių užduotis. Tėvai taip pat gali sustiprinti šias strategijas. Atminkite, kad idėja nėra pasakyti vaikams, ką jie padarė teisingai ar neteisingai. Verčiau padėkite vaikams stebėti savo mokymąsi ir galvoti apie tai. Tai formuojantys įgūdžiai, kurie išlieka visą gyvenimą.
3. Vertinimo strategijos
Anot Fogarty ir Pete’o, metakognicijos vertinimo strategijos „labai panašios į veidrodį milteliuose. Abu jie padidina vaizdą, leidžia atidžiai išnagrinėti ir suteikia asmeninį vaizdą iš arti. Atsidarius kompaktinę plokštę ir pažvelgus į veidrodį, tik nedidelė veido dalis atsispindi atgal, bet ta konkreti dalis padidinama taip, kad visi niuansai, trūkumai ir nelygumai būtų akivaizdžiai matomi. Turint šį padidintą vaizdą, tikrinti daug lengviau.
Kai mokiniai apžiūri savo darbo dalis, jie sužino apie savo mąstymo procesų niuansus. Jie mokosi tobulinti savo darbą. Jie auga savo gebėjimu pritaikyti įgytas žinias naujose situacijose. „Dramblių sujungimas“ yra viena iš daugelio metakognityvinių strategijų, padedančių mokiniams įsivertinti ir pritaikyti savo mokymąsi.
Atliekant šį pratimą, naudojama trijų įsivaizduojamų dramblių metafora. Drambliai vaikšto kartu ratu, sujungti kito dramblio kamienu ir uodega. Trys drambliai atspindi tris esminius klausimus: 1) Kokia yra pagrindinė idėja? 2) Kaip tai susiję su kitomis didelėmis idėjomis? 3) Kaip galiu panaudoti šią didelę idėją? „Didžiosios idėjos“ įvaizdžio naudojimas padeda mokiniams padidinti ir sintezuoti savo mokymąsi. Tai skatina juos galvoti apie didelius būdus, kaip jų mokymąsi galima pritaikyti naujose situacijose.
Metapažinimas ir savirefleksija
Refleksinis mąstymas yra metakognicijos esmė. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat plepama, technologijos ir reflektyvus mąstymas gali prieštarauti. Tiesą sakant, mobilieji įrenginiai gali neleisti jauniems žmonėms pamatyti, kas yra jiems prieš akis.
Garsus psichologas ir švietimo reformatorius Johnas Dewey’us tvirtino, kad vien patirties neužtenka. Svarbus dalykas yra gebėjimas suvokti, o tada iš savo patirties gijų įpinti prasmę.
Metakognicijos ir savirefleksijos funkcija yra įprasminti. Prasmės kūrimas yra esminis dalykas to, ką reiškia būti žmogumi.
Kiekvienas gali padėti ugdyti jaunų žmonių savirefleksiją.
