Kaip mes žinome, ką reiškia tokios frazės kaip „tautos nuotaika“, „bendruomenės jausmas“ arba „jaučiate jaudulį ore“? Tai metaforos, kurios neturi tiesioginės prasmės. Tačiau mes puikiai suprantame, ką jie reiškia, nes intuityviai suvokiame emocijų užkrėtimą.
Emocijų užkrėtimo principas teigia, kad dviejų ar daugiau žmonių emocijos susilieja ir perduodamos iš vieno žmogaus į kitą didesnėse grupėse. Nors esame linkę manyti, kad tai grynai vidiniai reiškiniai, emocijos yra labiau užkrečiamos nei bet kuris žinomas virusas ir nesąmoningai perduodamos visiems, esantiems šalia.
Tikriausiai žinote, kaip jus veikia šeimos narių emocinės būsenos – neįmanoma būti laimingam, kai jie nusilpę, ir beveik neįmanoma ignoruoti jų „požiūrio“ be tam tikro gynybinio pasipiktinimo ar sustingimo. Tačiau emocijų užkrėtimas veikia net tada, kai yra mažai arba visai nėra priklausomybės. Net nepažįstamų žmonių minioje emocijų užkratas verčia mus jausti tai, ką jaučia likusi grupė. Eksperimentai rodo, kad autobusų stotelėje dažniau būname nekantrūs, jei kiti žmonės elgiasi nekantriai. Bet labiau tikėtina, kad lauksime ramiai, jei kiti atrodo susitaikę su tuo, kad autobusas vėluoja. Štai kodėl „elektra ore“ jus sujaudina sporto renginyje ar politiniame mitinge, net jei jūs nelabai domėjotės rezultatais ir tiesiog nuėjote pabūti su draugu.
Kad suprastumėte emocijų užkrėtimo galią, tereikia atsižvelgti į jos išgyvenimo pranašumą. Dalijimasis grupės emocijomis suteikia mums daug akių, ausų ir nosių, kuriomis galime pajusti pavojų ir galimybę. Vadinasi, tai būdinga visiems socialiniams gyvūnams – būriams, bandoms, pasididžiams ir, ankstyvųjų žmonių atveju, gentims. Kai vienas grupės narys tampa agresyvus, išsigandęs ar susidomėjęs, tai daro ir kiti.
Matydami kito asmens baimę ar kančią grupėje, galime lengvai iššaukti tą pačią emocinę būseną mumyse. Jei mes sąmoningai nesipriešiname, laimingi žmonės vakarėlyje daro mus laimingus, rūpestingi žmonės verčia mus rūpintis, susidomėję patraukia mūsų susidomėjimą, o nuobodžiaujantys mus nuobodžia. Vengiame tų, kurie nešiojasi „čipsus ant pečių“, ir tų, kurie „muskuoja“ arba „kelia nerimą“.
Kaip ir viskas, kas veikia emocines būsenas, užkratas labai veikia mąstymą. Nuomonės apklausų vykdytojai žino, kad į klausimus, kuriuos užduoda grupėms priklausantiems žmonėms, jie gauna vieną atsakymų rinkinį, o kitą, kai tuos pačius klausimus užduoda asmenims privačiai. Ne tai, kad žmonės meluoja būdami grupėje arba kad jie persigalvoja būdami vieni. Tiksliau sakyti, kad dėl emocijų plitimo įtakos bent jau kai kuriais klausimais jie turi skirtingą viešąjį ir privatų mąstymą.
Užkrėtimo principas taip pat atspindi „grupinį mąstymą“. Žmonės yra linkę prisitaikyti prie daugumos susirinkimo metu arba veikti kolektyviai prieš savo geresnį sprendimą. Pavyzdžiui, pavojingas paauglių gaujų elgesys atsiranda, kai emocijų užkrėtimas skatina kiekvieną vaiką peržengti savo asmeninius apribojimus, o kartais ir gerokai daugiau, prie pavojingo, žiauraus ar nusikalstamo elgesio. Panašiai įmonių ir vyriausybiniai skandalai atskleidžia, kaip kitu atveju geri žmonės gali patekti į siautulį, kuris viršija jų asmeninę moralę. Emocijų užkrėtimas sukelia solidarumo paradus, protesto eitynes ir, bjauriąja, „minios teisingumą“, linčavimą, riaušes ir plėšimus. Mažiau dramatiškame lygmenyje tai suteikia mums nuolat besikeičiančias madas, kultūrines madas ir politinio korektiškumo standartus.
Neigiamos emocijos yra labiau užkrečiamos
Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės labiau linkę pastebėti dalykus, kurie sukelia neigiamas emocijas, nei tuos, kurie gali sukelti teigiamą atsakymą? Aš nekalbu apie „neigiamus žmones“, kurie nuolat ieško tamsaus debesies galimybės kažkur tarp sidabrinių pamušalų. Visi negatyvui suteikia neproporcingą svorį. Apsvarstykite, kiek galvojate apie teigiamą patirtį, palyginti su neigiama. Kuris jūsų galvoje sunaudoja daugiau laiko ir energijos?
Emocijos turi „neigiamą šališkumą“. Neigiamos emocijos pirmiausia apdorojamos smegenyse, nes jos yra svarbesnės norint nedelsiant išgyventi. Jie suteikia mums momentinį adrenalino sukrėtimą, kurio reikia, kad išvengtume žolėje esančių gyvačių ir atbaidytume kardadančius tigrus, už tai, kad pastebime savo aplinkos grožį. Dėl neigiamo šališkumo praradimas sukelia neproporcingą skausmą, palyginti su lygiaverčio pelno džiaugsmu. Skaniai pavalgyti yra malonu, bet daugeliu atvejų tai nepalyginama su kančia, kai visiškai nevalgoma. Rasti 10 000 USD bus malonu bent vieną dieną; 10 000 USD praradimas gali sugadinti mėnesį. Dar skaudžiau, susilaukti vaiko – džiaugsminga proga (bent jau tol, kol neapima nuovargis); netekus vaiko reikia pasveikti visą gyvenimą.
Ironiška, bet teigiamos emocijos yra svarbesnės ilgalaikei gerovei. Gyvensite ilgiau, būsite sveikesni ir laimingesni, jei patirsite daug daugiau teigiamų emocijų nei neigiamų. Gyvenimas yra geresnis tiems, kurie sugeba įvertinti besidriekiančios pievos grožį ir aplinkinių medžių pakraščius raibstančią saulę, jei tik sugeba pastebėti ir žolėje gyvatę. Turime išgyventi akimirką, kad įvertintume mus supantį pasaulį.
Neigiamas emocijų šališkumas labai paveikia emocijų užkrėtimą. Netgi žemo lygio gynybinės/agresyvios būsenos, tokios kaip pasipiktinimas, nenumaldomai plinta iš vieno žmogaus į kitą. Jei kas nors ateina į darbą susierzinęs, iki pietų visi aplinkiniai piktinasi. Agresyvūs vairuotojai kitus vairuotojus daro agresyviais. Priešiškai nusiteikęs paauglys sugadina šeimos vakarienę; nekantrus sutuoktinis televizoriaus žiūrėjimą paverčia įtemptu ir nemalonu.
Jei šalia yra pasipiktinęs, piktas, sarkastiškas, narcizas, smulkmeniškas, kerštingas žmogus, greičiausiai atsakysite tuo pačiu, bent jau savo galva. Jei sąmoningai nesistengsite likti suaugusiųjų smegenyse, jie jus pavers beveik tokiais pat neigiamais, kokie yra.
Tai gal ir nenuostabu. Labiau nerimą kelia tai, kad jūs lygiai taip pat neigiamai reaguosite į kitą žmogų, su kuriuo susidursite, nebent jis ar ji dės ypatingas pastangas, kad būtų jums maloningas. Tačiau jei jūsų savijauta priklauso nuo kitų žmonių, kurie imasi ypatingų pastangų, kad su jumis būtų malonūs, greitai tapsite bejėgiai dėl to, kaip jaučiatės, ir dėl to elgsitės impulsyviau. Jūs tapsite reaktaholiku, o savo gyvenimo patirtį valdys reaktyvumas į emocinę jūsų aplinkos taršą.
„Facebook“ / „LinkedIn“ vaizdas: „fizkes“ / „Shutterstock“.
